I.Petkevičius sako, kad kelias į dabartinę specialybę buvo vingrus. „Mokslai sekėsi vidutiniškai, dar mokykloje planavau stoti į automechaniką. Įstojau, pradėjau dirbti, tačiau mokslų taip ir nebaigiau“, – pripažįsta 32-ejų metų Igoris.
Automechaniku jis dirbo penkerius metus, bet panoro pokyčių. „Naršant darbo skelbimus akis užkliuvo už pasiūlymų suvirintojams. Tačiau tam, kad galėčiau atlikti praktiką ir įsidarbinti, reikėjo baigti mokslus. Taip atsidūriau tuometiniame Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre (dabar – TECHIN)“, – dėsto suvirintojo specialybę pasirinkęs I.Petkevičius.
Priimtas sprendimas pasiteisino su kaupu: „Mokslai nebuvo lengvi, ypač brėžinių skaitymas, tačiau viskas įmanoma. Po mokslų praktiką atlikau „Arginta engineering“ įmonėje ir joje dirbu iki šiol“, – neslepia Igoris.
Pasak jo, suvirinimo įgūdžiai iš karto neateina. Teorija ir praktika yra labai skirtingi dalykai, o įgūdžiams sukaupti reikia laiko.
„Pastebiu, kad vieniems geriau sekasi dirbti su brėžiniais, kitiems lengviau einasi patys suvirinimo darbai. Viskas priklauso nuo žmonių. Ne visi atėję mokytis suvirinimo pradmenų baigia kursus. Vieniems gal per sunku, kiti pamažu supranta, kad tai ne jų sritis. Tai normalu“, – sako I.Petkevičius.
Karjera vienoje darbovietėje
Iš pradžių suvirinimo roboto operatoriumi dirbęs Igoris vėliau pats surinkinėjo ir virino gaminius.
„Po šešerių metų nusprendžiau baigti suvirinimo meistrų kursus, po kurių gavau pasiūlymą dirbti įmonės kokybės kontrolės skyriuje. Tikrinau suvirinimo darbų kokybę pusmetį, kol pakilau iki suvirinimo meistro. Dabar vadovauju dvidešimties žmonių komandai, skirstau darbus, sprendžiu iškilusias problemas“, – apie savo karjeros kelią pasakojo I.Petkevičius.
Suvirinimo darbai tikrai nėra nuobodūs, nes vienodų užsakymų nebūna. Kiekvienas darbas – tarsi naujas iššūkis.
Pasak Igorio, suvirinimo darbai tikrai nėra nuobodūs, nes vienodų užsakymų nebūna. Kiekvienas darbas – tarsi naujas iššūkis.
Ar suvirintojai greitai gauna darbą? I.Petkevičius tikina, kad tokių specialistų poreikis nemažas.
„Neretai įmonės pačios ieško darbuotojų, tad pradeda dirbti jau studentai. Visgi dabar jaunimą sunku motyvuoti: visi nori didelio atlyginimo iš karto. O suvirinimas reikalauja nemažai praktinių įgūdžių. Į mano komandą buvo atėję jaunuolių, iš kurių elgesio matėsi, kad ilgai neužsibus. Žinoma, yra ir puikių jaunų specialistų, norinčių tobulėti“, – akcentavo suvirinimo meistras.
Kvalifikacija įgyjama greitai
Pasak Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centro suvirinimo profesijos mokytojo Justino Lipnickio, šią specialybę renkasi įvairaus amžiaus žmonės.
„Profesinį mokymą pasirenka ne tik jaunuoliai po 10 ar 12 klasių, bet ir suaugę, kitose srityse darbo ragavę žmonės. Tarp būsimųjų suvirintojų turėjome ir vyresnių nei 60 metų: čia mokytis ateina konstruktoriai, inžinieriai, vadybininkai, ugniagesiai, pareigūnai ir net greitosios pagalbos darbuotojai“, – sako J.Lipnickis.
Pasirinkimų motyvai taip pat įvairūs: jaunimui tai pirmoji specialybė, o vyresnieji tiesiog keičia profesiją arba siekia praplėsti jau turimas žinias.
Konstruktoriai ir inžinieriai nori išmanyti suvirinimo procesus tam, kad gebėtų tiksliau braižyti ar rengti prototipinius gaminius. Čia išmokstama, kaip patogiau išdėstyti suvirinimo siūles ir koks turėtų būti suvirinimo darbų eiliškumas, suvokiama, kada geriau gaminti vientisą gaminį, o kada patogiau sujungti atskiras jau parengtas dalis.
Tam kad taptum geru specialistu, pasak J.Lipnickio, reikia ir laiko, ir kvalifikacijos.
„Visgi kvalifikaciją nebūtinai nusako amžius. Dalis 23–25 metų jaunuolių jau turi nemažai suvirinimo patirties ir reikiamą kvalifikaciją dirbti su sudėtingomis konstrukcijomis, tokiomis kaip dujotiekio sistemos ar technologiniai vamzdynai“, – akcentuoja TECHIN suvirinimo mokytojas.
Konkurencingas atlyginimas
Baigus mokslus įsidarbinama įmonėse, kurios dažniausiai suinteresuotos, kad jų specialistai tobulėtų. Tad ir karjera pasiekiama lengviau.
Pradedantis darbą suvirintojas gali tikėtis nuo 800 eurų, turintis šiek tiek patirties – 1500 eurų atlyginimo į rankas. O patyrę suvirintojai uždirba daugiau nei 2 tūkst. eurų.
„Jauni specialistai pradeda nuo paprastesnių sistemų, o su laiku įgyjama patirtis. Norintys siekti karjeros neturėtų sustoti ir patys ieškoti galimybių kelti savo kvalifikaciją. Baigus suvirinimo meistrų kursus jau galima vadovauti suvirintojų brigadoms. Taip pat galima įgyti tarptautinio suvirinimo specialisto, inžinieriaus ar technologo kvalifikacijas, tad asmeniniam tobulėjimui perspektyvų daug. Daug priklauso ir nuo įgytų atestacijų, leidžiančių dirbti su potencialiai pavojingais įrenginiais“, – tvirtina J.Lipnickis.
Pradedantis darbą suvirintojas gali tikėtis nuo 800 eurų, turintis šiek tiek patirties – 1500 eurų atlyginimo į rankas. O patyrę suvirintojai uždirba daugiau nei 2 tūkst. eurų.
„Koks bus specialistas, priklauso nuo paties mokinio. Bazinis lygis pasiekiamas tikrai visiems, bet toliau viskas priklauso nuo įdėto darbo“, – teigia TECHIN pedagogas.
Gerų suvirintojų Lietuvoje trūksta, nes dalis specialistų dėl didesnio uždarbio emigruoja į užsienio šalis, o jų paliekamas vietas neretai užima atvykėliai iš Ukrainos, Baltarusijos ar Kazachstano.
Visgi ir lietuviai turi iš ko rinktis – specialistų pramonės įmonės dairosi nuolatos. Užimtumo tarnybos tinklapyje šiuo metu skelbiama apie 100 kvietimų kandidatuoti į suvirintojų pozicijas visoje Lietuvoje.
