„Mes tiesiog neturime teisinių priemonių, kad galėtumėme paskirstyti šitas lėšas tiems, kurie moka už mokslą patys, ir neturime teisinių priemonių, kad būtų galima tas lėšas, taip, kaip jos yra, indeksuoti. Todėl buvo pasirinktas vienkartinis lėšų perskirstymas“, – praėjusią savaitę vykusio Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio metu kalbėjo E.Jovaiša.
Komitetas svarstė du variantus, kaip galima būtų išdalyti likusius 2,6 mln. eurų. Parlamentarai bendru sutarimu lėšas tarp universitetinio ir koleginio sektoriaus nutarė paskirstyti taip: 50 proc. lėšų – pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamų vietų skaičių, 50 proc. – pagal minėtose vietose studijuojantiesiems skiriamas valstybės lėšas.
„Ministerija ketina pritarti šiam pasiūlymui ir pagal jį paskirstyti lėšas aukštosioms mokykloms“, – 15min nurodė ŠMM Ekonomikos departamento direktorė Eglė Radėnienė.
Siekdama atliepti darbo rinkos poreikius, ŠMM kai kurioms studijų kryptims, lyginant su praėjusiais metais, buvo padidinusi valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių universitetuose: 8 proc. matematikos ir fizinių, 32 proc. gyvybės, 6 proc. humanitarinių mokslų studijų kryptyse.
Tačiau, kaip komentavo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas, jaunuolių, norinčių tapti inžinieriais ir technologais, neatsirado pakankamai.
„Kolegijose liko daugiau kaip 4 tūkst. valstybės finansuojamų vietų, universitetuose – apie 800. Pusė jų ir yra inžineriniuose ir technologiniuose moksluose, o kitos – daugelyje grupių po truputį“, – rugpjūtį komentavo jis.
Apie tai, kad padidinus studijų vietų skaičių, jos buvo paskirstytos tose studijų kryptyse, kurių abiturientai nesirenka, yra kalbėjusi ir buvusi švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas posėdžio metu nutarė svarstyti kitų metų studentų „valstybės užsakymo“ klausimą. Šįmet dėl to sprendė tik ministerija.
