E. Statkausko gyvenimas tarp Islandijos ir programavimo: „Išmokau išeiti iš komforto zonos“

IT sritis tampa vis patrauklesne, todėl „ant bangos“ pataikęs Edmundas Statkauskas šiandien gali derinti ir mylimą darbą, ir keliones po pasaulį. 33-ejų metų pašnekovas, gyvenantis Lietuvoje, o vasaromis – Islandijoje, yra baigęs informacinių sistemų technologijos bakalauro studijas VGTU universitete ir elektroninio verslo vadybos magistro studijas Mykolo Romerio universitete, tačiau po kiek laiko suprato, kad nori savo žinias patobulinti. Čia ypatingą vaidmenį atliko ir jo pomėgis keliauti.
„Vilnius Coding School“ studentai
„Vilnius Coding School“ studentai / Organizatorių nuotr.

„Labai mėgstu keliauti, todėl studijų metais išvykau su Erasmus mainų programa studijuoti į Prahą. Nuo tada kelionių atsirado dar daugiau. Prieš 9 metus sugalvojau vykti į Islandiją pakeliauti, bet ši šalis studentui pasirodė per brangi. Sugalvojau, kad kurį laiką Islandijoje reikia padirbėti, o jau po to už tuos pinigus keliauti. Radau darbą atokioje Islandijos vietoje, kur artimiausias miestelis už 50 km. Ten trejus metus dirbau gidu su keturračiais, o po to pradėjau organizuoti keliones po Islandiją lietuviams“, – savo istoriją pasakoja pašnekovas.

Kuo jus patraukė programavimas ir kodėl nusprendėte pasukti būtent į tokią sritį?

– Baigiau WEB programavimo mokymus. Mane domino ši sritis jau seniai – kūriau svetaines savarankiškai, bet labiau mėgėjiškai. Kai pamačiau Vilnius Coding School organizuojamus mokymus, nusprendžiau pasitobulinti.

Asmeninio arch. nuotr./Edmundas Statkauskas
Asmeninio arch. nuotr./Edmundas Statkauskas

Ar mokslai buvo sudėtingi? Daugeliui atrodo, kad programavimas ypač sudėtingas ir tikrai ne kiekvienam. Galite patvirtinti ar paneigti šiuos žodžius?

– Programavimas yra labai sudėtingas, pirmiausia reikia jį mėgti. Jei programuosi tik dėl to, kad tai perspektyvi specialybė ar dėl gero atlyginimo, manau, nieko nesigaus. Reikia mėgti programavimą. Aš dar negaliu pasakyti, kad išmokau programuoti – aš išmokau programavimą panaudoti savo poreikiams įgyvendinti. Gebu rasti jau kažkieno parašytą man reikalingą kodą ir panaudoti sau.

– Ar mokantis neteko susidurti su stereotipais, pavyzdžiui, kad programavimas daugiau vyriška profesija?

– Aš manau, kad programavimas tinka tiek vyrams, tiek moterims, tiek ir paaugliams. Svarbu, kad patiktų. Kai dirbdamas jauti malonumą, viską gali išmokti ir įveikti didžiausius iššūkius – tada nėra svarbūs jokie stereotipai ar etiketės.

Organizatorių nuotr./„Vilnius Coding School“ studentai
Organizatorių nuotr./„Vilnius Coding School“ studentai

Kiek laiko truko mokslai? Kas juose labiausiai patiko?

– Mokslai truko maždaug 1 mėnesį, bet mokėmės kiekvieną dieną po 6-8 val. Kasdien eidavom į teorines paskaitas, o po jų atlikdavome praktines užduotis. Patiko dėstytojas ir tai, jog savo buvusias svetaines pavyko tobulinti kasdien vis labiau ir labiau.

Kaip vėliau sekėsi ieškoti darbo pagal naują profesiją?

– Po mokslų reikėjo darbo šioje srityje, todėl ne tik laukiau darbo pasiūlymų iš Vilnius Coding School, bet ir ieškojau pats. Pačiam sekėsi prasčiau, o pasiūlymai iš mokyklos buvo įdomūs ir verti dėmesio. Pirmiausiai radau darbą, kuriame reikėjo programuoti, o pagalbos iš šalies nebuvo, tad nebuvo iš ko mokytis, nebuvo iš ko pasisemti žinių, o užduotys buvo sudėtingos.

Po mėnesio išėjau iš šio darbo. Vilnius Coding School man pasiūlė dar vieną, kuriame dirbu iki šiol. Programavimo žinios reikalingos, bet tai nėra nuolatinis programavimas – kuriu interaktyvius elektroninius mokymus – man duoda scenarijų, iliustracijas, vaizdo filmukus bei animacijas, o aš turiu visa tai logiškai sudėlioti į vieną elektroninį mokymą.

Asmeninio arch. nuotr./Edmundas Statkauskas
Asmeninio arch. nuotr./Edmundas Statkauskas

Ar galite pasakyti, kad šiandien darote tai, kas patinka ir esate savo rogėse?

– Mano darbas man labai patinka, nuolat tobulėju ir iškeliu vis didesnius tikslus sau. Atrodo, jog darbdaviai yra labai patenkinti mano darbu, todėl lanksčiai žiūri į mano prašymus dėl atostogų. Minėjau, kad mėgstu keliauti, todėl dažnai prašau atostogų, o kiekvieną vasarą papildomai gaunu nemokamų atostogų tam, kad galėčiau lietuviams parodyti gražiausias Islandijos vietas kaip kelionių vadovas.

Pasidalinkite mintimis, kokių turite ateities planų, susijusių su dabartine savo veikla? Ką patartumėte tiems, kurie svajoja kardinaliai keisti savo gyvenimą ir profesiją, bet nedrįsta? Kas, jūsų nuomone, labiausiai gąsdina ir stabdo kelyje į pokyčius ir kaip to išvengti?

– Kelionėse išmokau nebijoti išeiti iš komforto zonos. Iš pradžių tai nėra lengva, bet pabandžius vieną kartą, antrą jau būna daug paprasčiau. Lygiai tas pats yra ir su darbu. Jei darbas nėra mėgstamas ir tave erzina, verčia jaustis nemaloniai (nesvarbu, kad didelė alga), reikia trumpam išeiti iš komforto zonos ir jo atsikratyti. Diskomfortas trunka tik tiek, kol susirandi naują darbą. Ieškant naujo darbo nereikia skubėti, reikia rasti tą, kuris tikrai atrodo įdomus ir mielas.

Asmeninio arch. nuotr./Edmundas Statkauskas
Asmeninio arch. nuotr./Edmundas Statkauskas

– Tikiu, kad turite ne vieną ateities planą ir svajonę?

– Kadangi dirbu savo mėgstamą darbą, o vasarą galiu keliauti su lietuviais po Islandiją, kažko ateityje keisti šiuo metu ir nenoriu. Noriu augti ir tobulėti savo srityje, kurti naujus ir dar niekur nematytus interaktyvius el.mokymus bei būti vienas geriausių šios srities specialistų Lietuvoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų