Užuot ieškoję savo atsakymų į klausimą „kodėl“, žmonės masiškai, lyg kokios reklamos aukos, tampa universitetų klientais.
Alfredas Chmieliauskas kalba apie pasikeitusią situaciją ir pakitusį visuomenės mąstymą per Vilniaus universiteto pavyzdį. „Jis atsirado iš kelių studentų ir kelių knygų, grandinėmis prirakintų prie sienos. Tais laikais buvimas universiteto bendruomenės nariu reiškė didelį išskirtinumą visuomenėje. Tai reiškė tikėjimą, kad universiteto bendruomenę sudaro tokie žmonės, kurie įgyja vos ne fizinių galių keisti pasaulį. Dabar tai perėjo į moralinį imperatyvą, kad reikia ten būti, reikia mokytis. Ne dėl kažko konkrečiai, bet apskritai, kad mokytis yra geriau, nei nesimokyti. Tame tarpe ir universitete.
Dažnai dingsta konkretus tikslas ir sistemos, ir individo požiūriu, kodėl iš tikrųjų reikia mokytis, studijuoti, ir ką apskritai akademija reiškia žmogaus gyvenime?..“ Taigi, užuot ieškoję savo atsakymų į klausimą „kodėl“, žmonės masiškai, lyg kokios reklamos aukos, tampa universitetų klientais. Ir universitetams tai naudinga.