Keičiasi požiūris
Nors šiukšlinimas vis dažniau asocijuojamas su gėdingu elgesiu, anot akcijos „Darom“ projektų vadovės, ekologės Justinos Anglickytės, paradoksalu, kad požiūris – „ne aš prišiukšlinau, ne aš ir rinksiu“, vis dar išlieka.
„Tokius žmones sunku įtikinti prisijungti, tačiau, nepaisant to, bendras požiūris keičiasi, nes atsiranda vis įvairesnių aplinkai draugiško elgesio formų. Pavyzdžiui, jauni žmonės aktyviai rūšiuoja ir moko to savo tėvus. Taip pat sąmoningi jaunuoliai atsisako vienkartinių plastiko gaminių, ieško alternatyvų. Dažniau renkasi dviratį ar paspirtuką vietoje mašinos. Daug jaunų žmonių perka rūbus dėvėtų prekių parduotuvėse ir to nesigėdija kaip vyresnioji karta“, – gerosiomis praktikomis dalijasi pašnekovė.
Atsiranda vis įvairesnių aplinkai draugiško elgesio formų.
Šiuo metu vyksta jaunimo pilietiškumo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“. Internetiniame puslapyje www.tevynemusu.lt ir apdovanojimų „Facebook“ paskyroje visi, neabejingi ekologinėms problemoms kviečiami diskutuoti ir dalytis idėjomis apie įvairias pilietines iniciatyvas bei išrinkti pilietiškiausią šalies jaunuolį.
Vis dėlto, pasak J. Anglickytės, sukilti į didesnius judėjimus, kokie vyko po Gretos Thunberg protesto Švedijoje sudėtinga.
„Nors daug kas noriai įsitraukia į savanorystę, į protestus kol kas įsitraukia vangiai. Manome, kad vis dar bijomasi administracijos sankcijų, taip pat aplinkosauginiais klausimais trūksta švietimo ir žinių“, – teigia ekologė.
Norint rezultatų, reikia pilietinio spaudimo
Susivienijimo „Žali LT“ koordinatorius Linas Kranauskas pritaria minčiai, kad daugelio aplinkosauginių tikslų sunku pasiekti be konkrečių žinių bei vieningos jėgos – sunkaus pilietinio spaudimo iš visuomenės pusės.
„Aktyviausia nauja jaunimo „eko“ iniciatyva dabar yra „Fridays for Future“ – G. Thunberg protestų pasekėjai ir su jais bendradarbiaujantys būreliai. Deja, bet jų reikalavimai dažnai gana abstraktūs, dar ne visai apmąstyti, todėl nenuostabu, kad valdžia nelabai reaguoja: ne visada yra, į ką atsakyti.
Daugelio aplinkosauginių tikslų sunku pasiekti be konkrečių žinių bei vieningos jėgos.
Pavyzdžiui, judėjimas galėjo reikalauti, kad ta Gedimino prospekto dalis, kur jie protestuoja, būtų atiduota pėstiesiems, kad Šeškinės draustinis ar Vingio parkas būtų išgelbėti nuo beprasmių nacionalinių stadionų ir akropolių. Reikia vienytis, kad Šančiuose Kaune, palei Nemuną nebūtų tiesiama nauja automobilių gatvė. Svarbu matyti, ką veikia kiti ir vienytis“, – pasakoja L. Kranauskas.
Ne visos „madingos“ idėjos yra gerai
Pašnekovas pabrėžia, kad svarbu mokėti ir atsirinkti idėjas, nepaisant jų madingumo.
„Pavyzdžiui, vadinamoji „zero waste“ filosofija, kurios tikslas vartoti tik suyrančias arba lengvai perdirbamas medžiagas, gali atsisukti ir prieš ją pačią. Juk dažnai nutinka taip, kad didžiumą laiko „zero-wasteriai“ ieško, ką čia brangaus ir bambukinio atsisiuntus iš Indonezijos. Panašu, kad tai tiesiog kita, atidesnė vartojimo forma – kartais net fanatiškesnė“, – pokalbį apibendrina vyras.
Daugiau informacijos: internetiniame puslapyje www.tevynemusu.lt