Kaip atsirinkti svarbiausius studijų pasirinkimo kriterijus, nepasiduoti aplinkos spaudimui, ar tikrai taip jau žūtbūtina pasirinkti būsimą kelią iš pirmo karto, savo mintimis dalijosi 15min kalbinti ekspertai.
Verta domėtis kuo anksčiau
Pasak kasdien savo darbe su moksleiviais bendraujančios Kauno Jono Jablonskio gimnazijos psichologės Dianos Naikauskės, paprastai dauguma abiturientų jau turi minčių, ką jie veiks pabaigę mokyklą. Jos manymu, gal net didesnis iššūkis tenka 10 klasių mokiniams, kai jiems tenka sudaryti individualų ugdymo planą, pasirinkti dalykus, iš kurių planuojama laikyti egzaminus, pagaliau, nuspręsti, ar tęsti mokslą vidurinėje mokykloje, o gal rinktis profesinę mokyklą? Pasak psichologės, dažnai šis pasirinkimas užklumpa jauną žmogų nepasiruošusį arba neužtikrintą savo ateities vizija. Tuomet tenka ieškoti atsakymų į klausimus, ar tinkamai pasirinkta? Ar nesuklydau? Ar nesigailėsiu? „Šiuo metu didelį vaidmenį vaidina draugų nuomonė, tėvų lūkesčiai ar pageidavimai. Mokinys spaudžiamas pasirinkti ne tik savo gebėjimus atitinkančias studijų programas, bet ir prestižinę, ateityje perspektyvią profesiją“, – situaciją apibūdina D.Naikauskė.
Svarbus jauno žmogaus savęs pažinimas: kiek gerai jis supranta savo norus, interesus, gebėjimus?
Kita vertus, psichologė priduria, jog nėra kokio nors „idealaus laiko“, kai kiekvienas moksleivis jau turėtų tiksliai apsispręsti dėl studijų krypties, mat kiekvienam apsisprendimo momentas ateina skirtingai ir priklauso nuo daugelio dalykų. „Visų pirma, svarbus jauno žmogaus savęs pažinimas: kiek gerai jis supranta savo norus, interesus, gebėjimus; kiek žino apie studijas Lietuvoje ar užsienyje – jų įvairovę, stojimo reikalavimus; kiek plačiai yra susipažinęs su profesijų pasauliu.“
Štai kodėl psichologė patartų moksleiviams domėtis būsima karjera kuo anksčiau. Verta klausti artimųjų, ką jie dirba, kaip atrodo jų darbo diena, ar jie patenkinti savo darbu, darbine aplinka. „Tėvai, artimiausi giminaičiai galėtų pasidalyti su vaiku savo karjeros istorijomis, papasakoti, kaip jie rinkosi, su kokiais sunkumais ir iššūkiais susidūrė, kaip juos sprendė. Labai svarbu palaikyti vaiką, neskubėti pateikti savo vertinimo. Svarbu skatinti svajoti, jokiu būdu nemenkinti ir nenuvertinti svajonių. Suaugusieji turėtų raginti domėtis, padėti iš arčiau pamatyti vieną ar kitą profesiją“, – pastebi ji.
Paprasti, bet esminiai klausimai
Psichologė D.Navikauskė moksleiviams pataria renkantis studijų kryptį užduoti sau visą krūvą svarbių klausimų, kurie skamba visai paprastai: Kas man įdomu? Ką norėčiau veikti kiekvieną dieną? Šie atsakymai gali būti susiję su hobiu, popamokine veikla, vykdoma savanoryste. Svarbu savęs paklausti ir kas sekasi geriausiai? Kokius mokomuosius dalykus išmokstu lengviau, greičiau, paprasčiau? Pagaliau – ko aš nemėgstu, tikrai nenoriu daryti? Kas man kelia sunkumų?
Pasak psichologės, moksleiviui lygiai taip pat svarbu išgirsti, ką apie jį mano kiti žmonės – mokytojai, tėvai, draugai. „Verta paklausti, kurioje profesijos srityje jie moksleivį įsivaizduoja, kaip jiems atrodo, kas jam sekasi geriausiai“, – sako D.Navikauskė
Ne mažiau svarbūs kriterijai renkantis būsimą studijų kryptį, pasak psichologės, yra ir tai, kur norima studijuoti – Lietuvoje ar užsienyje? Būtinai tik valstybės finansuojamoje, o gal ir mokomoje vietoje? Gimtajame mieste ar išvykus? Populiarioje ar mažiau žinomoje studijų programoje? Su galimybe dalyvauti mainų programose ar be jos? Aukštus reitingus turinčioje aukštojoje mokykloje ar profesinėje mokykloje?
Psichologei antrina ir Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas. Jis taip pat akcentuoja, jog labai svarbu sau užduoti paprastą klausimą: kas man patinka/ką norėčiau veikti kone kasdien? „Be jokios abejonės, daugeliui atsakyti į šį klausimą nėra paprasta, kai kurie bando į jį atsakyti ir po dešimties ar penkiolikos metų, praleistų darbo rinkoje“, – pripažįsta pašnekovas ir priduria, kad renkantis profesiją neverta vaikytis madų ir visuomenėje formuojamų įvaizdžių.
Labai svarbu nuoširdžiai mėgti sritį, su kuria planuojama sieti savo ateitį.
„Tai ar pavyks sėkmingai realizuoti save profesiniame gyvenime, priklauso nuo daugelio aspektų ir tik vienas iš jų yra studijų pasirinkimas. Turime ne vieną pavyzdį, kai tam tikru laikotarpiu prestižinėmis laikytų studijų absolventai sunkiai randa darbą ar dirba už minimalų atlygį ir, atvirkščiai, matome geruosius pavyzdžius tų, kurie pasirinko populiarumo paraštėse atsidūrusias studijas, tačiau įdėję daug pastangų, būdami motyvuoti, norėdami tobulėti ir nuolat sunkiai dirbdami pasiekia karjeros aukštumų. Todėl labai svarbu nuoširdžiai mėgti sritį, su kuria planuojama sieti savo ateitį“, – sako G.Jakštas.
Pasak pašnekovo, apsisprendus dėl dominančios karjeros krypties, pagal ją reikėtų rinktis ir studijų programą. „Renkantis, ką studijuoti, svarbu pasidomėti tiek konkrečia studijų programa, tiek potencialia Alma Mater. Svarstant kurią studijų programą pasirinkti svarbu atkreipti dėmesį į jos kokybės vertinimą, patartina susipažinti su studijų programos planu, pasižiūrėti, kokie dalykai sudarys studijų programos turinį, ypač svarbu kokie dėstytojai, profesoriai dėstys, taip pat galima panagrinėti darbdavių požiūrį į programos absolventus“, – svarbiais kriterijais dalijasi pašnekovas.
Pasak jo, kitas aspektas, nuo kurio priklausys studijos – kolegos, su kuriais bus studijuojama, tad abiturientui patartina pasižiūrėti, su kokiais konkursiniais balais į pasirinktą programą įstojo ankstesnės kartos. „Aukštosios mokyklos pasirinkimas nemažiau svarbus, nei konkrečios programos, – įsitikinęs G.Jakštas. – Reikėtų išsiaiškinti, kokias papildomas galimybes studentams suteikia aukštoji mokykla: ar yra galimybė studijuoti gretutinėse studijose, ar pakanka užklasinės veiklos krypčių, kaip skatinamas tarpdiscipliniškumas, studentų mobilumas. Be kokybinių, svarbūs ir socialiniai aspektai: ar aukštoji mokykla sudaro galimybes apsistoti bendrabutyje, kokia galimybė gauti stipendiją, kokio ji dydžio ir panašiai.“
Sprendimas gali subręsti per „pertrauką po mokyklos“
Nors daugelio moksleivius tėvus, o ir mokytojus tai gąsdina ar bent jau nuteikia nepatikliai, MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas sako pastebintis, jog į Lietuvą pamažu ateina tendencija po vidurinės mokyklos padaryti metų pertrauką, kurios metu užsiimama savanoriška veikla, keliaujama ar dirbama ir taip geriau susipažįstama su savo interesų sritimis, pomėgiais bei preferencijomis.
Pastaruoju metu vis drąsiau kalbama apie tai, kad renkantis profesiją nėra būtina numatyti dešimt žingsnių į priekį, kad jeigu nežinau, ko noriu, galima sau skirti laiko pagalvoti.
Paklausta, kaip vertina tokią „pertraukos po mokyklos“ pasirinkimo tendenciją, psichologė D.Naikauskė apie ją taip pat atsiliepia pozityviai: „Žinoma, kad mokiniai bijo neįstoti, bijo praleisti metus, bijo pasirinkti neteisingai, bijo nuvilti save ir aplinkinius. Tačiau pastaruoju metu vis drąsiau kalbama apie tai, kad renkantis profesiją nėra būtina numatyti dešimt žingsnių į priekį, kad jeigu nežinau, ko noriu, galima sau skirti laiko pagalvoti. Taip, vis daugiau abiturientų renkasi praleisti metus po mokyklos, išvykti savanoriauti, dirbti, pasiruošti perlaikyti vieną ar kitą egzaminą. Smagu, kai tokį jų sprendimą palaiko artimieji“, – sako specialistė.
Drąsina nebijoti svajoti ir klysti
Jokia paslaptis, kad mūsų šalyje neretai garbinamas aukštasis išsilavinimas, o besirenkantieji profesines studijas savotiškai „nurašomi“. Ką psichologė patartų tiems, kas patiria spaudimą, esą „jei studijuoti, tai tik universitete“? Ji darsyk akcentuoja, jog renkasi pirmiausia pats moksleivis, tad jam pirmiausia reikėtų žinoti, kuo skiriasi studijos universitete, kolegijoje ir profesinėje mokykloje. Labai bendrai galima tarti, jog universitete gauname daugiau teorinių žinių, o kolegijoje ar profesinėje mokykloje – praktinių. Skiriasi ir studijų programos, tai, ko galima išmokti profesinėje mokykloje, nėra universitete ir atvirkščiai. „Tada moksleiviui vertėtų apgalvoti, ko jis nori, ką gali ir ko jam reikia, bei adekvačiai įvertinti savo galimybes, išsikelti realų tikslą, kurį įdėjus pastangų būtų galima pasiekti“, – dėsto psichologė.
Rodos, bepigu tiems, kas dėl studijų apsisprendė iš anksto ir, bent jau iš pirmo žvilgsnio, užtikrintai juda pasirinktu keliu, tačiau ką daryti neturintiems tokio tvirto apsisprendimo, ar tikrai taip svarbu „teisingai“ apsispręsti iš pirmo karto, o gal paieškos ir dvejonės yra normali saviieškos proceso dalis? „Man norėtųsi, kad augdami vaikai, suprastų, jog būsima profesija nėra galutinė stotelė, kurią mes privalome pasirinkti iš pirmo karto, tiksliai ir be klaidų, – sako psichologė. – Tai nėra tikslas, kurį pasiekę būsime laimingi. Greičiau tai procesas, kuris gali trukti visą mūsų gyvenimą, kurio metu mes pažinsime save, savo artimuosius, ieškosime, tobulėsime, keisimės, išbandysime. Svarbu, kad šis procesas būtų įdomus, o tam reikia tikėti savo svajone, išdrįsti priimti savo sprendimus. Paieškos karjeros srityje, dvejonės, bandymai iš antro ar trečio karto tikrai yra normalu ir gyvenimiška. Nes, priešingai, pasirinkus netinkamai, tektų visą likusį gyvenimą dirbti nemylimą darbą. O tai gali turėti įtakos tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai.“
Svarbu žinoti:
- Šiemet stojančiųjų laukia 36 aukštosios mokyklos ir 75 profesinio mokymo įstaigos. Valstybė finansuos beveik 37 tūkst. pirmakursių mokslus: 20 tūkst. profesinėse mokyklose ir 16,8 tūkst. aukštosiose: 7,8 tūkst. universitetuose, 9 tūkst. kolegijose.
- Pradedama įgyvendinti Vyriausybės nuostata dėl nemokamų bakalauro studijų. Tad valstybės lėšomis galės studijuoti daugiau pirmakursių negu anksčiau – t.y. visi, kurie peržengs stojamojo balo kartelę ir pretenduos į valstybei reikalingas studijų programas, kur galimas specialistų poreikio planavimas.
- Siekiant, kad į aukštąsias mokyklas ateitų gerai studijoms pasirengę stojantieji, mažiausio stojamojo konkursinio balo kartelė kiek padidinta lyginant su pernai ir siekia 3,6 balo stojant į universitetus ir 2 balus į kolegijas.
- Planuojant priėmimą į aukštojo ir profesinio mokymo įstaigas, šiemet ypatingas dėmesys skiriamas specialistų poreikiui. Ypač padidintas valstybės finansuojamų vietų skaičius kolegijose, kadangi darbo rinkai reikia būtent kolegijas baigusių specialistų.
- Valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius universitetuose 8 proc. padidintas matematikos ir fizinių, 32 proc. gyvybės, 6 proc. humanitarinių mokslų studijų kryptyse. Bene 50 proc. didinamas priėmimas į inžinerijos, technologijos, informatikos bei fizinius mokslus kolegijose.
- Profesiniame mokyme beveik 100 proc. padidintas priėmimas į gamybos ir perdirbimo mokymo programas, 60 proc. į socialinės gerovės programas, daugiau vietų numatyta saugos paslaugų, miškininkystės, informacijos ir ryšio technologijų srityse.
Panaudojant ES fondų investicijas gerinama švietimo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo kokybė. Taip siekiama suteikti reikiamų įgūdžių ir užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybę.
