„Aš visiškai sutinku, kad mes buvome įmesti per vieną naktį į šitą situaciją, tai nebuvo taip paprasta, kad persijungus iš karto viskas suveiktų sklandžiai, bet visos technologinės priemonės ir platformos yra vietoje“, – opozicinių konservatorių ketvirtadienį surengtoje nuotolinėje diskusijoje sakė M.Ubartas.
„Kas yra gerai su nuotoliniu mokymu, tėvai vėl suprato, kad jie yra atsakingi už savo vaikus. Tai yra laiko sąnaudos, bet atsiminkim, kad vaikai yra mūsų, ne mokyklos, ne ministerijos, ne dar kažko. Lygiai taip pat nuotolinis mokymas ugdo savarankiškumą mūsų pačių vaikų, reikalingas visai kito lygmens įsitraukimas į patį procesą“, – kalbėjo „Infobalt“ vadovas.
Anot jo, „visa Lietuva šiuo metu gerina savo skaitmeninius įgūdžius septynmyliais žingsniais, nuo vaikų, nuo tėvų, nuo senelių, nuo Seimo narų, nuo mokytojų, nuo administracijos, nuo savivaldybės, nuo ministerijos, ir, jei buvo chaosas pirmą karantino savaitę, šiuo metu jau visi susijungėm ženkliai geriau ir greičiau“.
Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius Arminas Varanauskas teigė, kad nuotolinis mokymas parodo, koks svarbus yra bendrųjų kompetencijų ugdymas: gebėjimas mokytis, realiu laiku spręsti iškylančias problemas.
„Pokytis jau dabar yra įvykęs labai milžiniškas. Tikėtis, kad vykdant tokius pokyčius bus išvengta visų įmanomų klaidų, yra naivu. Man atrodo, didelė dalis mokytojų, mokyklų vadovų tikrai padarė savo namų darbą, bet tai nereiškia, kad viskas susitvarkė“, – kalbėjo A.Varanauskas.
„Švietime klaida yra labai geras dalykas, nes tai yra puiki galimybė mokytis. Klaida yra blogai, kai paliekama, ignoruojama, nėra stengiamasi su ja susitvarkyti, o visa ši situacija suteikia galimybes ne tik išmokti naujų IT įgūdžių, bet tai pat labai puikus būdas priminti, kokios svarbios yra bendrosios kompetencijos. Mes realiu laiku stebime mokėjimą mokytis, problemų sprendimą, ir galime suprasti, kodėl visiems reikia išmokti spręsti problemas, kūrybiškumo, bendradarbiavimo“, – kalbėjo A.Varanauskas.
Konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tarp pagrindinių nuotolinio ugdymo iššūkių įvardijo technologinių priemonių trūkumą daliai vaikų.
„Matoma, kad ministerija tai sprendžia, bet norėtųsi, kad tai vyktų greičiau, nes kuo didesnis tarpas, kai negalime užtikrinti visiems moksleiviams vienodai prieinamo ugdymo proceso, tuo didesnė rizika, kad atotrūkis tarp gerai besimokančių ir prasčiau besimokančių vaikų didės“, – kalbėjo konservatorė.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Jurgita Šiugždinienė siūlė, kad, ir pasibaigus epidemijai, dalis ugdymo vyktų nuotoliniu būdu, pvz., mokykla taip dirbtų vieną dieną per mėnesį.
„Infobalt“ vadovas sakė, kad reiktų eiti dar toliau – vyresniems vaikams galėtų nuotoliniu būdu pamokos vykti vieną dieną per savaitę.
„Reikia nebijoti ir jokiais būdais negalima grįžti atgal. Reikia pasiimti šitą pamoką, pasiimti lyderystę, aš nesakau, kad reikia keisti tradicinę mokyklą nuotoliniu mokymu visiems laikams, bet aš pritariu, kad tai būtų integralus mokymo ir ugdymo proceso dalis, ir nuo rugsėjo pirmos, aš drįsčiau pasvajoti, ne apie vieną dieną per mėnesį, o vieną dieną per savaitę“, – teigė M.Ubartas.
„Pradėkim nuo aukštesnių klasių moksleivių, nelįskim prie vaikų, kurie dar tik mokosi skaityti ir rašyti, bet nuo penktokų, kai vaikus galima legaliai palikti vienus namuose, mokykim juos tokiu būdu, visą mūsų visuomenę, keisti kryptį“, – kalbėjo M.Ubartas.
„Infobalt“ vadovas sakė, kad reiktų eiti dar toliau – vyresniems vaikams galėtų nuotoliniu būdu pamokos vykti vieną dieną per savaitę.
Lietuvoje dėl koronaviruso įvedus karantiną, mokiniai nuo praėjusio pirmadienio mokosi nuotoliniu būdu. Daliai mokinių neturint priemonių nuotoliniam mokymuisi, ministerija nusprendė nupirkti kompiuterių sunkiau gyvenančių šeimų vaikams.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija technologijų neturintiems socialiai jautrių šeimų vaikams nuotoliniam mokymui perka 35 tūkst. įrenginių, daugiausiai – planšetinių kompiuterių.
Ministerijos teigimu, nuo praėjusio penktadienio iki šiol jau savivaldybėms perduota 3 tūkst. kompiuterių, iš viso šią savaitę jų planuojama išdalyti 15 tūkstančių.
Iki šiol jau įsigyta 33 tūkst. planšetinių kompiuterių, taip pat nupirkta 1365 nešiojamų kompiuterių, dar apie 700 nešiojamų kompiuterių planuojama įsigyti kitą savaitę.
Kompiuteriai turės ir interneto ryšį. Jie dalinami savivaldybėms pagal mokinių iš socialiai jautrių šeimų skaičių.
