Mokytis iš tiesų yra smagu, tačiau ar visiems? Kaip Lietuva atrodo Europos ir pasaulio kontekste? Kokie mokymosi būdai tinkamiausi? Apie tai kalbamės su Šiaulių valstybinės kolegijos docente, „Epale“ eksperte dr. Rasa Pocevičiene, andragoge, „Epale“ eksperte Telšių ir Tauragės regionams Rita Vargalyte ir suaugusiųjų mokymosi ekspertu Arūnu Bėkšta.
Kuo ypatingas savivaldus mokymasis
Anot Rasos Pocevičinės, savivaldaus mokymosi sąvoka nėra nauja, apie ją daug rašė M.S.Knowles dar 1975 m. Tačiau šiandien – mokymosi visą gyvenimą kontekste – ji įgyja visai kitą prasmę ir aktualumą. Jei tuomet šis gebėjimas daugiau ar mažiau buvo traktuojamas kaip brandesnio, labiau pažengusio ir dažniausiai suaugusiojo besimokančiojo bruožas, tai šiandien to reikia dažnam iš mūsų, o ateityje tai taps vienu iš bazinių mūsų gebėjimų, ir ne tik suaugusiesiems.
Tai ekspertė iliustruoja gana paprastu pavyzdžiu: įsivaizduokime, kad aplink mus yra daugybė įvairiausių bibliotekų, technologijų, knygų ar kitų priemonių, bet tai tik priemonės. Tam, kad gautume jose esantį gėrį, mums reikia atidaryti bibliotekos duris, įsijungti kompiuterį, susirasti reikiamą programą, atsiversti ir perskaityti knygos puslapį ir t.t. Maža to, mums pirmiausiai reikia suprasti, kad mums to reikia, t.y. kad mes turime pažinimo, mokymosi poreikį, tada įsivertinti, o koks konkrečiai yra tas poreikis, tada išsiaiškinti, kokios yra mano ir aplinkos galimybės man patenkinti tą savo poreikį ir taip toliau. O čia jau ir yra savivaldus mokymasis su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis.
Savivaldžiai besimokantysis yra tarsi savo mokymosi organizatorius, vadybininkas, mokytojas pats sau.
„Savivaldus mokymasis – tai besimokančiojo gebėjimas valdyti savo mokymąsi. Kitaip sakant, tai procesas, kurio metu besimokantieji savo iniciatyva išsiaiškina savo mokymosi poreikius, kelia mokymosi tikslus ir planuoja mokymąsi, susikuria arba pasirenka sau palankią mokymosi aplinką bei priemones, sau tinkamas mokymosi strategijas, geba įsivertinti savo pasiekimus ir pažangą bei nuolat reflektuoja ir analizuoja savo mokymosi procesą, o esant poreikiui, jį koreguoja. Paprasčiau sakant, čia besimokantysis yra tarsi savo mokymosi organizatorius, vadybininkas, mokytojas pats sau“, – aiškina R.Pocevičienė.
Prieštaringai vertinamas lietuvių mokymosi tyrimas: reiktų džiaugtis ar liūdėti?
Eksperto Arūno Bėkštos teigimu, prieš 10 metų atlikti tyrimai apie suaugusiųjų mokymąsi Baltijos ir Šiaurės šalyse iš pradžių daugelį nudžiugino. Žmonių paklausus, kaip jie mokosi, lietuviai daugiausiai iš visų šalių – virš 30 proc. nurodė dažniausiai besimokantys savarankiškai. Ne lankant kursus, seminarus, paskaitas, bet skaitant internete ir kitais būdais. Tad buvo pasidžiaugta, kad štai mes aplenkėm Suomiją, nes pas mus žmonės mokosi savarankiškai. Bet iš tiesų, anot eksperto, džiaugtis čia nėra kuo, nes ši situacija rodo mūsų skurdą, kadangi žmonės tiesiog neturi kuo mokėti už kursus. O ši problema veda prie žemos kokybės mokėjimo. Taigi išmokti galima, bet klausimas, kokiame lygyje?
„Tarkime, norite namo rūsyje įsirengti pirtelę ir reikia grindis iškloti plytelėmis. Ką daryti – samdyti ar pasidaryti pačiam? Tikras lietuvis nusprendžia, kad viską gali pats. Susiranda Youtube meistrą ir žiūri jo filmuką. Bežiūrint kyla klausimų, bet paklausti nėra ko. Tai yra didelė problema, nes paskui tu darai klaidas, bet niekas jų nepataiso. Kitaip sakant, tu neteisingai išmoksti“, – sako pašnekovas.
Jeigu nori pasiekti meistriškumo viršūnę, tau būtinas mokytojas.
Šią problemą pailiustruoja ir daugybė pavyzdžių TV laidose, kur įvairiuose konkursuose demonstruojami šokio ar dainavimo gebėjimai. „Savamoksliai „kietai“ gali atrodyti savo kaime ar miestelyje, tačiau ant TV scenos – jau tikrai šiaip sau. Viskas priklauso nuo tikslo – kokią tu esi išsikėlęs kokybės kartelę. Jeigu nori aukštesnės kokybės, deja, savivaldaus mokslo neužteks. Netgi didžiausi specialistai ir korifėjai, kaip L.Pavarotti ar F.Domingo, šalia savęs turėjo dainavimo pedagogus. Jeigu nori pasiekti meistriškumo viršūnę, tau būtinas mokytojas“, – argumentuoja A.Bėkšta.
Pastaruoju metu stengiamasi paskatinti žmones mokytis, nes, anot pašnekovo, mūsų suaugusiųjų mokymosi rodikliai, palyginus su Europa, yra labai žemi – vis dar esame ketvirti nuo galo. Toks rezultatas gautas klausiant respondentų apie mokymąsi per paskutines keturias savaites. „Jeigu klaustume apie mokymąsi per paskutinius metus, tai tikriausiai dauguma būtų ką nors kur nors mokęsi. Šis keturių savaičių rodiklis demonstruoja mokymosi intensyvumą, kad tu nuolat ko nors mokaisi. Yra nuomonė, kad lietuvių mokymosi rodiklis žemas dėl to, kad žmonės savarankiško mokymosi nelaiko mokymusi. Tarsi jie nesupranta, kad mokėsi. Bet aš nemanau, kad esame kvailesni už kitus europiečius ir nesuprantame, kad ko nors mokėmės“,-situaciją kritiškai vertina A.Bėkšta.
Provincijoje suaugusiesiems labiausiai stinga motyvacijos mokytis ir finansų
Su suaugusiais Telšių ir Tauragės regionuose dirbanti Rita Vargalytė kaip didžiausią trukdį mokytis provincijoje įvardija motyvacijos nebuvimą ir smalsumo bei žingeidumo stoką. Kitas dalykas – mokytis yra sunku, o visada norisi kaip lengviau. O kai mokaisi, turi išeiti iš tos komforto zonos.
„Norėtųsi daugiau dėmesio suaugusiųjų mokymui. Skiriamas finansavimas yra mažas ir dažnai patys lektoriai bei mokytojai, kurie ruošia suaugusius, būna nesuinteresuoti. O patys suaugusieji provincijose mokosi tik to, ko jiems būtent reikia tuo metu. Tačiau finansiškai jie nėra stiprūs, kad mokėtų už mokymus, todėl mokosi tik to, kas siūloma nemokamai“, – problemas vardija pašnekovė.
Mokymasis keičia gyvenimą ir jį gerina, jo dėka gali susikurti kitokią aplinką ir pakeisti žmones aplink save.
Anot ekspertės, daugiausia dėmesio susilaukia psichologiniai seminarai bei anglų kalbos kursai, bet į juos renkasi dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės. Miesto šventės metu atlikus nedidelę apklausą ir paprašius dalyvius įvardinti norimą išmokti dalyką, dažniausiai minima tema buvo sveikata.
„Svarbiausia yra motyvacija, smalsumas, žingeidumas. Pats mokymasis yra vertybė. Savo mokiniams, kurie ateidavo į suaugusiųjų mokyklą, visada sakydavau, kad jei nori pakeisti savo gyvenimą ir išeiti iš dabar esančios rutinos, turite baigti mokyklą ir kažkur įstoti, kad gautumėte kokį nors išsilavinimą. Mokymasis keičia gyvenimą ir jį gerina, jo dėka gali susikurti kitokią aplinką ir pakeisti žmones aplink save“, – įsitikinusi R.Vargalytė.
Karantinas pakeitė požiūrį į mokymąsi
Arūno Bėkštos manymu, kalbant apie savivaldų mokymąsi, dažnai iš tiesų omenyje turimas savarankiškas mokymasis. Anot jo, per šį karantiną mes priartėjome prie tikrosios savarankiško mokymosi sampratos. Mokymasis tampa studijavimu, kai tu pats studijuoji, giliniesi, aiškiniesi, o ko nesupranti – aiškiniesi su mokytoju, atlieki užduotis, iš jų matai, ar teisingai viską supratai. Šitas karantino periodas labai smarkiai paskatino savarankiško mokymosi gebėjimus ir įgūdžius.
Karantinas mums visiems yra labai gera mokykla.
Pašnekovas atskleidžia įdomią detalę, kuria su juo pasidalino viena suaugusiųjų mokytoja. Dalis suaugusiųjų, kurie anksčiau nerasdavo laiko ateiti į pamokas, dabar labai gerai dalyvauja nuotoliniuose mokymuose. „Jie neturėdavo laiko kelionėms, tačiau jeigu jiems sudarai sąlygas nuotoliniam mokymuisi, jie daug geriau mokosi. Kita vertus, tie, kurie anksčiau lankydavo pamokas, dabar daug blogiau atlieka užduotis, nes nebeturi kontrolės. Klostosi įdomūs dalykai, ir įdomu būtų juos patyrinėti“, – sako A.Bėkšta.
Eksperto teigimu, turėtume daug ko pasimokyti iš šios situacijos. Tai mums visiems yra labai gera mokykla – tiek švietimui, tiek verslams, nes paaiškėjo, kad galima daug dalykų daryti nuotoliniu būdu, kad visai nereikia ofisų, kad galima dirbti iš namų. Kad daugybę paslaugų galima teikti internetu, kad iš esmės nereikia daugelio dalykų.
„Tad klausimas, ar kai baigsis karantinas, viską mesime į šalį ir dirbsime kaip anksčiau, ar pagalvosime, ką iš to, ką darėme, galėtume panaudoti ir toliau, normaliomis, ne karantininėmis sąlygomis. Tai yra grįžtamojo ryšio ir refleksijos klausimas“, – retoriškai klausia A.Bėkšta.
„Epale“ – tai Europos suaugusiųjų švietimo specialistų mokymosi elektroninė platforma, vienijanti suaugusiųjų švietėjus visoje Europoje. Lietuvoje projektą administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
