Per kone ketverius metus Vilniaus universitete (VU) teko sukaupti nemažai naudingų (kartais ir nelabai) teorinių žinių, kurias paskutinių kursų studentai turi įtvirtinti atlikdami praktiką įmonėse. Trečiame kurse šią studijų dalį teko praleisti dėl ERASMUS mainų programos Turkijoje, tačiau grįžus sulaukiau laiško apie kitą artėjantį profesinių įgūdžių šlifavimo laikotarpį organizacijose. Mintyse tuoj pat iškilo vaizdinys apie lakiojimą su kavos ir arbatos puodeliais paskui darbuotojus, stovėjimą prie prekystalio sausakimšoje Knygų mugėje (mat studijuoju leidybą), neišvengiamą leidinių tampymą pirmyn ir atgal bei nuolatinį murmėjimą apie popierinės knygos mirtį ir leidyklų žlugdymą.
Supratau – nenoriu. Ką daryti? Sunku pasakyti. Tada elektroninio pašto dėžutėje pasirodė laiškas apie galimybę atlikti praktiką užsienyje pagal ERASMUS programą. ERASMUS studijų mainus jau buvau išbandžiusi, todėl galimybė pasinaudoti kita programos teikiama galimybe pasirodė puiki proga pabėgti nuo galvoje iškilusio lietuviško praktikanto įvaizdžio.
Priėmus šį sprendimą toliau sekė gyvenimo aprašymo bei motyvacinio laiško rašymas ir milijono laiškų siuntimas įvairiausiose Europos vietose įsikūrusioms leidykloms. Teigiamo atsakymą sulaukiau iš vienos. Nedidukė Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi leidykla su labai specifine niša rinkoje pasirodė puikus sprendimas mano praktinių žinių ištroškusiai sielai.
Tad pavarsčius nemažai universiteto durų, iškeitus keletą laisvų vakarų aiškinantis programos reikalavimus ir jų vykdymo eigą, surinkus keliolika parašų, gavus porą teigiamų atsakymų ir sulaukus terminų pabaigos, turėjau patvirtinimą, kad esu išleidžiama ir priimta praktikuotis leidykloje nedideliame Winčesterio mieste Anglijoje.
Prasidėjo gyvenamosios vietos paieška, pigiausių lėktuvo bilietų medžioklė ir nenumaldomas laikrodžio tiksėjimas iki nepakartojamų profesinių nuotykių anglosaksų žemėje. Visagalis internetas padėjo susirasti kambarėlį nežinia kur nežinia su kuo (bet kas nerizikuoja, tas ir šampano negeria), geriausias keliautojų draugas „Ryanair“ parūpino lėktuvo bilietą, o laikrodis kasdien nutiksėdavo po 24 valandas link išvykimo dienos.
Išgyvenus sesiją, susikrovus daiktus ir atsiglėbesčiavus su draugais ir artimaisiais patraukiau tikslo link. Po kone 12 valandų trukusios kelionės (automobilis-lėktuvas-autobusas-laukimas- autobusas-taksi) nežinia kur buvęs kambarėlis pasirodė besantis puikioje vietoje su dar puikesne šeimininke ir kiek keistoka kaimyne, tačiau iškart nokautavęs geltonu jaukumu ir angliška elegancija. Galima šaut šampaną!
Kitą dieną laukė pirmoji praktikos diena ir pirmieji pasiklydimai senojoje Anglijos sostinėje. Paėjus kone dviem mėnesiams nuo praktikos pradžios galiu sakyti, kad nuo lietuviško praktikanto įvaizdžio niekur nepabėgau. Pakito tik aplinka, iškrito knygų mugė ir pasikeitė murmėjimo kalba bei pozityvumo dozė joje. Britai ne veltui garsėja kaip viena humaniškiausių ir mandagiausių tautų, kurią labai norisi vadinti sorrylandu (angl. sorry – atsiprašau, land – žemė) dėl nuolatinių atsiprašinėjimų ir kartais kiek perdėtai malonaus tono. Kartais tai pakelia nuotaiką, kartais suerzina, kartais nustebina, tačiau galiausiai ir pats tuo persisunki. Juk mandagiai apšaukus galima gauti daugiau naudos, nei numetus ragelį įniršio akimirką.
Vis dėlto savo tikslą įgyti profesinių žinių, manau, pasiekiau. Ruošiant kavą ir arbatą susibendrauji su kolegomis, įgauni komunikacinių įgūdžių, išmoksti pajuokauti apie orą, o „Hello“ išsprūsta negalvojant. Knygų tampymas padeda pažinti kiekvieną leidyklos leidinį atskirai ir visą šūsnį kartu. Vieną kitą kartą mandagiai aprėktas telefonu išmoksti mandagiai atsikirsti, kad visi liktų patenkinti. Klausydamas postringavimų apie leidybos padėtį, verslo peripetijas ir dalyvaudamas kasdieniuose susirinkimuose susirankioji teorijos, apie kurią girdėjai universitete, patvirtinimus ir paneigimus.
O svarbiausia – supranti, kiek mažai žinai ir kiek daug visko dar reikia išmokti. Tada imi suprasti darbdavius, ieškančius daugiau patirties turinčių kandidatų ir nesivarginančių įdarbinti ką tik šviežiai iškeptų universiteto absolventų su krūva puikių akademinių įvertinimų, bet maža praktine nauda. O tos naudos įgyti galima tik per praktiką, kurios tikęs ar netikęs universitetas nesuteiks, tačiau jos gali siekti apkerpėti nenorintis studentas. Aplink galimybių pilna. Reikia tik nueiti trumpesniu ar ilgesnius kelius jomis pasinaudoti.
Buvai išvykęs pagal ERASMUS mainų programą? Pasidalink savo patirtimi su kitais, siųsdama(s) ją e.paštu studentai@15min.lt.
