2013-aisiais baigiasi 7 metų programa „Mokymasis visą gyvenimą“, kuriai priklauso ir „Erasmus“ programa, šiemet mininti 25 veiklos metus. Skaičiuojama, kad iki 2013-ųjų joje bus dalyvavę 3 mln. studentų iš visos Europos.
Nuo 1999-ųjų „Erasmus“ įgyvendinama ir Lietuvoje. Per tą laiką jos galimybėmis pasinaudojo 22 tūkst. studentų ir 7,8 tūkst. dėstytojų iš Lietuvos, o mūsų šalyje lankėsi 8 tūkst. užsienio studentų ir 4,8 tūkst. dėstytojų.
Švietimo mainų paramos fondo (ŠMPF) aukštojo mokslo programų skyriaus vadovės Ilonos Kazlauskaitės teigimu, naujoji programa žada daug naudos studentams: „Jei dabar jie gali išvažiuoti dalinėms studijoms arba praktikai, pagal naują programą atsiranda daugiau galimybių: įtraukiamos šalys, esančios už ES ribų, tad prasiplečia diapazonas. Geriausiems studentams galima bus rinktis jungtines magistro studijas per kelis universitetus, įgyjant visų jų diplomą. Taip pat numatoma, kad Europos centrinis bankas teiks paskolas į užsienį išvažiuojantiems studentams lengvatinėmis sąlygomis.“
Viskas po vienu stogu
Nors „Erasmus“ buvo sukurta kaip atskira programa, kiek vėliau atsirado tarptautinės mainų programos kitiems švietimo sektoriams: „Comenius“ programa mokykloms, „Grundtvig“ – suaugusiųjų švietimui, „Leonardo da Vinci“ – profesinėms mokykloms. 2007 metais visos jos buvo sujungtos po vienu pavadinimu – „Mokymasis visą gyvenimą“. Tiesa, atskiros ir skirtingai veikiančios programos išlaikė savo pavadinimus ir tikslus.
Naujoje programoje moksleivių mobilumui bus skiriama mažiau lėšų, o pagrindinės tikslinės grupės bus aukštųjų mokyklų studentai ir profesinių mokyklų mokiniai, taip pat dėstytojai.
Pagal 2011-ųjų lapkritį pateiktą EK pasiūlymą, nuo 2014-ųjų iki 2020-ųjų šias programas kartu su kitomis veiklomis jungs kitas bendras pavadinimas – „Erasmus visiems“. Taigi „Erasmus“ bus daugiau nei mainų programa studentams. ŠMPF direktoriaus pavaduotoja Gražina Kaklauskienė pastebi, kad tokie pakeitimai gali ir suklaidinti: „Iš tiesų „Erasmus“ programa jau turi gerai atpažįstamą prekės ženklą, ir EK siekia tą ženklą panaudoti visiems sektoriams. Tačiau kitos taip pat jau 15 metų veikiančios programos, kurios turi tam tikrą savo žinomumą, tarsi dingsta.“
Tikslas – sumažinti jaunimo nedarbą
Anot G. Kaklauskienės, biudžetą programai siekiama padidinti 70 proc. lyginant su dabartiniu etapu, kuriam skirta 7 mlrd. Tačiau esama ir kitų pokyčių.
„Pagrindinis skirtumas – dabar daugiausia lėšų skirta bendradarbiavimo projektams, įvairioms partnerystėms tarp mokymo institucijų remti, o naujame etape ypatingas dėmesys ir du trečdaliai lėšų skiriama asmenų mobilumui – keičiasi požiūris į programą. Yra siekiama daugiau investuoti į konkrečius žmones, taip gerinant įsidarbinamumą Europoje, nes didžiausias nedarbas, ypatingai Lietuvoje, yra tarp jaunų žmonių. Tad mums tai ypatingai aktualu.“
I. Kazlauskaitė pastebi, kad čia situacija – sudėtinga ir ne taip lengvai išsprendžiama. ŠMPF atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos darbdaviai retai vertina tai, kad jaunas žmogus turi tarptautinę patirtį, jiems svarbu darbo toje srityje patirtis, kas jaunimui dažnai yra sunkiai prieinama.
Naujovės: „Veiklus jaunimas“ ir sportas
Naujoje programoje moksleivių mobilumui bus skiriama mažiau lėšų, o pagrindinės tikslinės grupės bus aukštųjų mokyklų studentai ir profesinių mokyklų mokiniai, taip pat dėstytojai. Šiuo metu mokinių mainams, pasak ŠMPF darbuotojų, gaunamas didžiausias finansavimas po studentų.
Į „Erasmus visiems“ ketinama įtraukti dvi kitas sritis, kurių anksčiau nebuvo programoje „Mokymasis visą gyvenimą“. Pirmoji – „Veiklus jaunimas“, programa, kuri šiuo metu veikia atskirai ir daugiau įtraukia tuos žmones, kurie nedalyvauja formaliame švietime, tačiau yra aktyvūs ir nori užsiimti savanoryste.
Kaip teigia G. Kaklauskienė, programos „Veiklus jaunimas“ administratoriai visoje Europoje nerimauja, kad dabar, turėdami savo tikslus ir savo biudžetą, po programų jungimo ir administravimo supaprastinimo jie tarsi ištirps didelėje švietimo programoje.
Kita sritis – sportas. „Tai visiškai nauja veikla, tad mes dar nežinome, ji bus integruota į programą“, – tegia G. Kaklauskienė. Ji taip pat sako, kad dar nežinomas ir naujos programos dotacijos gavėjų rėmimo mechanizmas ir administravimo modelis.
Ambiciją gali numalšinti ekonominiai sunkumai
Šiuo metu programa „Erasmus visiems“ svarstoma Europos Vadovų Taryboje, visos 27 valstybės narės teikia savo pozicijas. Galutinai programą 2013-ųjų gruodį tvirtins Europos Parlamentas.
„Naišku, kada bus priimtas sprendimas dėl programos ir klausimas, koks bus tuo metu josbiudžetas“, – svarsto G. Kaklauskienė ir primena, kad 2006-aisiais, priimant programą „Mokymasis visą gyvenimą“, vietoje prašytų 13,6 mlrd. buvo skirta 7 mlrd. Taigi, kaip pabrėžia pašnekovės, turint galvoje dabartinę ekonominę situaciją Europoje, įmanoma, kad finansavimas bus gerokai sumažintas ir ambicingi siekiai apkarpyti.
Kita vertus, pagal bendrą Europos švietimo ministrų susitarimą iki 2020-ųjų bent 20 proc. Europos studentų turi būti dalyvavę tarptrautiniuose mainuose. Anot I. Kazlauskaitės, tai dar ambicingesnis siekis, turint omenyje, kad kol kas skaičius svyruoja apie 2 proc. (Lietuvoje – 3 proc.) Matyt, šio tikslo užsibrėžimas irgi turės įtakos priimant sprendimą dėl „Erasmus visiems“ – norint įgyvendinti planus, numatytus strategijose, neišvengiamai teks į tai nemažai investuoti.
