Seime vykusioje Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) organizuotoje diskusijoje švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė susitiko su švietimo profsąjungų atstovais.
Ji pasidžiaugė, kad tiek mokytojų atlyginimams, tiek mokykloms bus skiriama daugiau pinigų ir prie to esą prisidėjo jos vadovaujamos ministerijos atliktos finansavimo pertvarkos.
„Priimti du įstatymų pakeitimai. Vienas susijęs su etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įvedimu. Kitas švietimo įstatymo pakeitimas – mokyklų finansavimo modelio pakeitimas. Tai susiję, bet netapatūs dalykai“, – pasakojo ministrė, pabrėždama, kad mokytojų darbo apmokėjimas sudaro daugiau nei 90 procentų valstybės asignavimo lėšų skiriamų mokykloms.
„Siekiant įgyvendinti tuos pakeitimus, nėra vien tik pakeisti teisės aktai, bet ir ateina papildomi pinigai“, – pabrėžė J.Petrauskienė. Jos teigimu, mokytojų darbo apmokėjimo kaita vyks dviem etapais. Pirmajame etape bus skiriama 17,4 mln. eurų. Viso mokytojų algoms bus skiriama apie 95 mln. eurų.
„Papildomai mokyklų finansavimui dar bus skiriama virš trijų milijonų eurų, kurie bus skiriami ne atlyginimams, o kitoms reikmėms“, – žadėjo ministrė, pridurdama, kad su ypatingais iššūkiais susiduriančioms mokykloms „kokybės krepšelio“ formatu bus dar skiriama 11 milijonų eurų.
J.Petrauskienė teigė, kad kasmet bus rengiama metinė apžvalga, kurioje bus aptariamas platus su mokyklų problemomis susijusių temų spektras – nuo demografijos kaitos iki mokymo programų.
Profsąjungos nerimauja
Tačiau profsąjungų atstovai pastebėjo, kad dalis mokyklų vadovų vis dar nežino, ar etatinis mokytojų darbo apmokėjimas bus įgyvendintas nuo rugsėjo 1-osios, nežino apmokėjimo tvarkos. Kita dalis taikosi papildomas lėšas išleisti ne tiems poreikiams, kuriems jie skiriami.
„Jei šį sumanymą sukompromituosime nerangiais veiksmais, dokumentų įgyvendinimas bus kreivas, tai net nežinau, kas bus“, – perspėjo vienas švietimo atstovų.
Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas į diskusiją įsiterpė pabrėždamas, kad sumaišties įneša „nežinojimas ir įvairus politikų interpretavimas“. Jo teigimu, iki rugsėjo likusį laiką reikia išnaudoti konstruktyviai diskusijai. Šiek tiek pasėdėjęs ir taręs sveikinimo žodį G.Paluckas išėjo iš diskusijos dar prieš jai įsibėgėjant.
Nesulaukęs galimybės pasisakyti iš diskusijos spruko ir liberalas Vitalijus Gailius.
Paklausta, kokią situaciją mažiau mokinių turinčiose kaimo mokyklose sukurs finansavimo pertvarka, švietimo ir mokslo ministrė pabrėžė, kad priimtos prezidentės siūlytos pataisos dėl mokyklų vadovų kadencijos ir pakelta žemiausia apmokėjimo kartelė, tad baimintis dėl mokyklų direktorių atlygio nereikėtų.
Telšių ikimokyklinio ugdymo pedagogė pastebėjo, kad jos atstovaujamoje srityje jokių pokyčių nėra, o stažo atžvilgiu jie netgi diskriminuojami.
Ministrė pripažino, kad ikimokyklinio ugdymo sistema turėtų būti pakeista ir žadėjo, jog pokyčiai bus aptariami rudenį. „Ikimokykliniame ugdyme išties beveik visas darbo valandas sudaro tiesioginis darbas su vaiku“, – sakė J.Petrauskienė.
Atsakomybę permeta savivaldybėms
Į socialdemokratės Rasos Budbergytės klausimą, kas nutiks su neefektyviai valdomu mokyklų turtu, ministrė atsakė permesdama atsakomybę savivaldybėms.
„Neužmirškime, kad mokyklų steigėja yra savivaldybė. Dažnai tie klausimai, kurie turėtų būti skirti savivaldybėms, skiriami ministerijai“, – pasiskundė J.Petrauskienė. Ji pripažino, kad dažnai administravimo kaštai būna neproporcingi.
„Keičiant finansavimo modelį ugdymo lėšas mes aiškiai atskyrėme nuo administravimo“, – pabrėžė ji, pastebėdama, kad mokyklose, kuriose mažėja vaikų administravimo lėšos dažnai būna išpūstos.
„Socialinė pagalba yra savivaldybių valdoma funkcija“, – į klausimą apie mažėjantį socialinių pedagogų, mokyklų psichologų, logopedų etatų skaičių atsakė J.Petrauskienė.
„Psichologija yra viena iš populiariausių studijų programų, tačiau žmonių, ateinančių į švietimo pagalbos sritį, yra mažai. Kai psichologas viešajame sektoriuje dirbdamas negali gauti tokio atlyginimo, kokio norėtų, tai reikėtų kalbėti apie visą viešojo sektoriaus pertvarką“, – kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė.
Žada kelti pedagogų rengimo kokybę
Kritikos sulaukė ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistema. Pasak pedagogės iš Šakių, ši sistema „gremėzdiška ir dirbanti pati sau“.
„Man iš išverstų knygų ten pasakoja žmonės, kurie su vaikais net nedirbę“, – mojuodama masyviu aplanku piktinosi pedagogė, abejodama kvalifikacijos kėlimo kursų nauda
Ministrė J.Petrauskienė pritarė, kad sistema veikia neefektyviai ir žadėjo, kad bus peržiūrimas pedagogų rengimo reglamentas.
„Ministerijos funkcija yra akredituoti centrą, bet ne prižiūrėti kiekvieno to centro prižiūrimo asmens darbo kokybę“, – gynėsi ministrė. Ji žadėjo, kad mokytojų rengimo kokybę pagerins ir steigiami trys pedagogų rengimo centrai.
Mokytoja grasino išeiti iš darbo
Švietimo ir mokslo ministrei susitikime teko išgirsti ir kategoriškų pareiškimų.
„Noriu išeiti iš darbo“, – sulaukusi galimybės pasisakyti pareiškė viena pedagogė, pabrėždama, kad už maksimalų darbo krūvį gauna 630 eurų į rankas atlygį.
Paklausta, kokį atlyginimą gauna toks maksimalų darbo krūvį gaunantis pedagogas, ministrė negalėjo atsakyti. Ji apibrėžė ribą tarp 500–1500 eurų ir pridūrė, kad dalį atlygio sudaro už įvairias papildomas funkcijas gaunami priedai.
„Kas dirbs su vaikais? Aš rašau CV, mano kolegos rašo CV ir ieško kito darbo“, – ministrę perspėjo nusivylusi mokytoja.
J.Petrauskienė pabrėžė, kad mokytojo atlyginimas priklauso nuo darbo krūvio, kvalifikacinės klasės ir stažo.
„Tai ir lems, kiek kiekvienam mokytojui kils atlyginimas, o tiksliai mokytojai gali pasiskaičiuoti tinklapyje etatinis.lt“, – pasakojo ministrė.
Jos teigimu, didžiausios klaidos skaičiuojant galimą atlyginimą yra tai, kad atmetamos atostogų dienos, nepriskaičiuojami priedai, kurie net ir įvedus etatinį apmokėjimą nėra naikinami.
