Įvedus naują tvarką, nuo pamokinio mokytojų apmokėjimo būtų pereinama prie valandinio apmokėjimo per visus metus – mokytojo etatas sudarytų 1512 valandų per metus.
Mokytojo darbo laikas būtų skirstomas į tris dalis: kontaktinės valandos, t.y. pamokos, pasirengimas joms bei darbas bendruomenei.
Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša sako, kad šiuo metu mokytojai yra vieninteliai viešojo sektoriaus darbuotojai, kuriems atlyginimas skaičiuojamas ne už etatą, o tarifikuotas valandas.
Anot komiteto vadovo, mokytojams taip pat nepakankamai atlyginama už papildomas veiklas, reikalingas mokyklos bendruomenei, o naujasis modelis įvertintų visas mokytojo veiklas.
Pasak E.Jovaišos, pagal naują tvarką bus suformuota 28 tūkst. mokytojų pareigybių ir vidutinis mokytojo darbo užmokestis didės apie 20 proc., iki 1 tūkst. eurų.
„Per etatinį apmokėjimą kiekvienas mūsų mokytojas gali būti labiau apsaugotas, mes galime mažinti diskriminaciją tarp tos pačios specialybės mokytojų, bet dirbančių skirtingo dydžio mokyklose“, – per svarstymą sakė komiteto pirmininkas.
Anot jo, šiuo metu mažiau pamokų turinčių dalykų – fizikos, istorijos, chemijos, biologijos – mokytojai, dirbantys mažesnėse mokyklose, klasėse, iš savo turimų valandų susidaro vos pusę etato.
„Todėl atsirado mintis padaryti etatinio apmokėjimą, kuriame yra trys kišenės: stambiausioji skirta kontaktinėms valandoms, kita pasiruošimui ir trečia yra darbas bendruomenėje. Tokiu būdu, kai pradedam skaičiuoti ne valandomis per savaitę, bet metines valandas, ir tai 1512 valandų, ir leidžiama turėti valandų iš kitų kišenių, tas mokytojas yra labiau apgintas, jis gali artėti iki etato“, – kalbėjo E.Jovaiša.
Liberalų sąjūdžio atstovas Arūnas Gelūnas teigė, jog perėjimas prie etatinio apmokėjimo nesprendžia esminių švietimo sistemos problemų, o reforma yra kosmetinė.
„Visi sutinkame, kad švietimas Lietuvoje išgyvena ne pačius geriausius laikus, yra didžiulis atotrūkis tarp regionų ir miestų mokyklų, netgi miestuose turime puikias, populiarias, gerai sukomplektuotas mokyklas ir tokias, į kurias žmonės nenori leisti savo vaikų. Ar siūloma reforma yra sprendimas? Mano giliausiu įsitikinimu – ne“, – kalbėjo A.Gelūnas.
„Aš manau, kad tai ne reforma, o esamų problemų padangstymas. Nesu išgirdęs nei vieno argumento, kodėl prirašius papildomus darbus bus išlyginta demografinė spraga, išorinė ir vidinė emigracija, kuri daugelyje mokyklų neleidžia sukomplektuoti klasių“, – sakė liberalas.
Konservatorius Edmundas Pupinis teigė, jog reforma svarstoma pernelyg skubiai.
„Kažkada pradėjo kalbėti apie mokytojo prestižo kėlimą. Sunku būtų surasti, kurioj čia vietoj prestižas, ar tai, kad gaisro atveju metamas įstatymo projektas, kuomet atėjus vasarai vadovai, mokytojai galėtų pailsėti nuo darbų, dabar jie turi spręsti tam tikras problemas, ir net negali spręsti, kadangi įstatymo dar nėra, kaip tai veiks praktikoje, niekas nežino“, – sakė E.Pupinis.
Vyriausybė etatinį mokytojų apmokėjimą siūlo įvesti dviem etapais: nuo 2018 ir 2019 metų rugsėjo mokytojams palaipsniui daugėtų apmokamų ne tiesiogiai pamokų vedimui skirtų valandų.
Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimas leis sureguliuoti pedagogų darbo krūvius ir atlyginti už visus darbus mokyklos bendruomenei.
Valandoms už papildomus darbus atlyginti nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos iš valstybės biudžeto skiriama 17,4 mln. eurų. Iš viso naujam mokytojų darbo užmokesčio modeliui įvesti iš valstybės biudžeto numatoma skirti 95 mln. eurų.
Vyriausybė žada, kad baigus diegti etatinio apmokėjimo modelį 2019 metų rugsėjo 1 dieną vidutinis mokytojo darbo užmokestis padidės apie 20 proc. – sieks daugiau nei 1000 eurų neatskaičius mokesčių.
Dalis pedagogų neseniai streikavo prieš ketinimus įvesti etatinį apmokėjimą, baimindamiesi, kad reforma jų padėtį pablogins.