Abiturientės nuomone, dauguma mokytojų vis dar yra švietimo sistemos įkaitai – regis, svarbiausia vaikams išdėstyti, kas numatyta programose ir paruošti egzaminams, daugiausiai pasitelkiant laiko patikrintą mokymosi standartą – vadovėlį, o ne kūrybiškus, novatoriškus metodus. „Deja, tie egzaminai mūsų neruošia gyvenimui“, – apgailestauja mergina. Abiturientė sako, kad dėl didelių krūvių ir reikalavimų retas kuris moksleivis apsieina be korepetitorių pagalbos. Ne vienam sunkiai sekasi susidoroti ir su psichologine įtampa.
Mokytis taip, kad atitiktum reikalavimus
Apie tai kalbama ir naujoje klaipėdiečių sukurtoje vaidybinėje komedijoje „Sistema“, kurioje N. Malamura įkūnijo pirmūnę Gabrielę, pamynusią savo pomėgį futbolui ir pildanti mamos-karjeristės lūkesčius. Filme su visomis savo grimasomis atspindima švietimo sistema paliečiant patyčių, emigracijos temas, vaikų ir mokytojų nesusikalbėjimą, atskirtį ir nenorą inicijuoti esminių švietimo sistemos pokyčių.
„Krūviai yra milžiniški, net ir eiliniai atsiskaitymai, ypač baigiamojoje klasėje, atrodė kaip mini egzaminai, moksleiviai patyrė daug streso, o kur dar nuotolinis mokymas. Ne visi stresą atlaikė: buvo, kam pašlijo fizinė ir emocinė sveikata“, – mokinių realijas nupasakoja abiturientė. Kaip pavyzdį ji pateikia lietuvių kalbos rašinius. Esą reikalavimai tokie, kad net pedagogams buvo sunku juos įvertinti: „Mokytojai mums sakė, kad tikrai yra sunku taip išmokti, kaip reikalaujama, o išmokti ir suprasti reikia taip, kaip reikia. Kaip reikalauja sistema, o ne kaip pats supranti. Tie reikalavimai kartais yra absurdiški“, – sako mergina.
Mokyklose nėra ryšio su mokytojais
„Aš mokykloje labai stengiausi mokytis ir pasiimti kuo daugiau naudingos informacijos, nors pamokose tos gyvenimui naudingos informacijos buvo tikrai labai mažai, net juokas kartais imdavo, ko mes mokėmės“, – atotrūkį tarp žinių ir jų pritaikymo gyvenime pastebi N. Malamura, savo profesinę kryptį siejanti su pagalba žmonėms. Klasėse su 30 ir daugiau vaikų mokytojams sunku įžvelgti potencialius talentus, o žinias atspindi tik pažymiai. „Neturėjome stiprių ryšių su mokytojais, per pertraukas irgi beveik nebendraudavome. Tačiau yra ir kitokių, labai empatiškų mokytojų, bet jų, deja, mažuma“, – pastebi abiturientė. Ji sako turinti tik vieną mokytoją, kuri jai yra tikras įkvėpimo šaltinis – šios mokytojos pamokose moksleiviai yra skatinami gilintis į save ir gautomis žiniomis prisiliesti prie tikro gyvenimo.
„Mes į mokyklą neiname pramogauti, bet kitoks, artimesnis bendravimas su mokytoju būtų didesnė paskata ir malonumas eiti į mokyklą. Bet suprantu ir pedagogus – dabartinė mokinių karta yra labai sudėtinga, ją užvaldžiusios technologijos“, – problemą įžvelgia klaipėdietė.
Filmas atspindi absurdišką švietimo sistemos realybę
Pasak N. Malamuros, yra nemažai vyresnio amžiaus pedagogų, kurie, galbūt, patiria sunkumų naudotis technologijomis pamokose. Tai, anot abiturientės, itin išryškino nuotolinis mokymas, kuris buvo įvestas karantino metu. Mergina sako, kad moksleivių nebetenkina vien diktavimas iš vadovėlio: „Manau, kad labai sunku dirbti su dabartine karta – kaip suprasti tokį žmogų, kuris technologijomis apsuptas nuo mažens ir nebesupranta, kas yra knyga“.
Abiturientės nuomone, pedagogas turi degti aistra savo darbui, tačiau nedideli atlyginimai ir sudėtinga darbo atmosfera, anot merginos, neįkvepia rinktis pedagogo profesijos, todėl švietimo sistemos transformacija vyksta labai lėtai.
„Filme „Sistema“ rodoma, kad ne visi mokytojai gali būti gerbiami, kad yra labai didelė nesantaika ir tarp mokinių – visa tai didina atskirtį. Tikiuosi, kad filme atspindima dabartinė švietimo sistema padės suprasti, kaip absurdiškai mes, mokiniai, gyvename ir kad galėtų būti kitaip“, – viliasi abiturientė.
Vaidybinis filmas-komedija „Sistema“ pasirinktuose kino teatruose visoje Lietuvoje bus rodomas nuo rugsėjo 18 d. Jį kūrė klaipėdiečių kūrybinė grupė.
