Paskaitos pabaigoje vienas iškiliausių Lietuvos filosofų leidosi į trumpą diskusiją apie vakarietišką modernybę ir edukacinę sistemą, kuri pamiršta pamatinius klausimus.
„Man Indijoje dažnai primindavo tokį posakį: jeigu užšoksi ant tigro – nebenulipsi“, – juokdamasis kalbėjo A.Mickūnas, apibendrindamas vakarietiško pasaulio pažangos idėją, nuolatinį skubėjimą neaiškaus tikslo link.
„Mes užšokome ant pažangos ir nebemokame nuo jos nulipti... Eina kaip pasiutus“, – juokėsi jis.
A.Mickūnas pabrėžė, kad modernybėje nebekeliamas būties klausimas, o žiūrima į sąlygas. Kokios bus sąlygos? Kaip sukurti sąlygas, kad gautume tai, ko norime?
„Ko žmogui reikia: pavalgai, su draugais pasišneki, pabuvoji... Aš garantuoju, kad kiekvienas mūsų gali išsilaikyti už 500 eurų per metus. Reikia tik kopūstų ir sojos pupų – sotus būsi ir sveikas. Tai kodėl mes tiek energijos, tiek veiklos, tiek vargo dedame, kad sukurtume dalykus, kurių mums pragyvenimui beveik nereikia. Bet mes kuriame ir negalime sustoti“, – su jam būdinga ironija kalbėjo filosofas.
„Pristabdykit laiką“
Ohajo universiteto profesorius prisiminė vieną Indijos mokslininko pamoką, kurios jo studentai amerikiečiai taip ir liko nesupratę.
Mes užšokome ant pažangos ir nebemokame nuo jos nulipti... Eina kaip pasiutus, – sakė A.Mickūnas.
„Studentai per paskaitą paklausė: ką jūs patartumėt Vakarams? Tas mokslininkas jiems atsakė: pristabdykit laiką, bėgat, bėgat vis greičiau, bet niekur nenubėgat. Stovit toje pačioje vietoje. Pavalgot, atsigeriat ir toliau bėgat. Bėgimas dėl bėgimo“, – pasakojo A.Mickūnas.
„Kartą Jungtiniuose Arabų Emyratuose anksti ryte, dar neprašvitus, išėjau pabėgioti. Bėgu sau ir staiga girdžiu, kad kažkas atidunda iš paskos. Kažkoks arabų jaunuolis mane pasivijo ir sako: aš galiu padėt jums pagaut, ką jūs gaudot? Aš sakau: tai kad aš negaudau nieko. O jis: tai kodėl tada bėgat?“ – pokštu iš savo gyvenimo pasidalijo filosofas.
Sulaukęs klausimo iš auditorijos, kodėl vakariečiai turėtų keisti savo gyvenimo būdą, A.Mickūnas teigė, kad toks tuščias pažangos dėl pačios pažangos siekis prie nieko gero neveda ir pasiūlė keisti švietimo sistemą.
„Dabar turime teisę klausti, reikalauti atsakomybės, bet tai nėra techninių mokslų nuopelnas. Jei mes apleidžiame tą sritį, tuos klodus, kurie leidžia diskutuoti viešai, leidžia kelti svarbius klausimus...
Juk mes norime diskutuoti ne taip, kad viskas pasibaigtų siuntinėjimais peklon arba nebesikalbėjimu, o kad kaip Sokratas pasakytume – labai puikūs klausimai, ačiū, kad parodėte man mano trūkumus. Bet to mokyklose nemoko“, – pastebėjo jis.
Trūksta retorikos, logikos pamokų
A.Mickūnas prisiminė vieno iš studentų jam pasakotą istoriją apie komunikacijos ekspertų susitikimą JAV, kuriame vyravo didelis pyktis ir neviltis dėl to, kad JAV prezidentu tapo Donaldas Trumpas.
„Erikas jiems sako: ponai ir ponios, ką jūs dėstote savo komunikacijos paskaitose? Jie sako: tai mes dėstome statistiką, kas ir ką pasakė, kiek žmonių buvo ten ar kitur... O jūs dėstote, kas tai yra retorika? Ne, jie sako, čia ne mūsų reikalas.
Tai todėl ir balsavo už tokį, atleiskite, durnių. Taip, jis nieko nepasakė, bet retorika galinga, argumentai ad hominem. O tie komunikacijos paskaitų doktorantai net negirdėję, kas yra tokie argumentai ad hominem. Jie nesupranta, kas yra tuščia retorika, įvaizdžiai“, – pasakojo filosofas.
Jo teigimu, reikia žymiai daugiau akcentų mokymosi programose skirti retorikos, loginės argumentacijos, kontradikcijų aiškinimui.
„Ponas kandidatas vieną dieną kalba vienaip, kitą dieną priešingai ir niekas net nesusigaudo, kad čia yra kontradikcijos, loginiai prieštaravimai... O taip yra todėl, kad mes nemokome žmonių mąstyti. Mano buvęs mokytojas kažkada sakė: eini per autoritetą į autonomiją. Tik tada išmoksti kritiškai nuspręsti“, – teigė jis.
Mes turime gerą mokslą, bet ką mes mokome? Ne žmogų. Mes treniruojame, dresiruojame ekspertus, ekspertų armiją, – pridūrė A.Mickūnas.
„Mes turime gerą mokslą, bet ką mes mokome? Ne žmogų. Mes treniruojame, dresiruojame ekspertus, ekspertų armiją“, – pridūrė A.Mickūnas.
Jo teigimu, tokio techninio požiūrio į mokslą vaisius jau galima pastebėti Vakarų valstybėse, kurios praranda dalį savo geriausių mokslininkų vien todėl, kad šiems nėra jokio skirtumo, kur ir kam dirbti.
„Jie labai apgailestauja, nes geriausi techninių dalykų mokslininkai keliauja dirbti į Kiniją. Kinija suteikia geras sąlygas, duoda gerus pinigus, viską, ko tik nori. Tie mokslininkai nekelia klausimo, kad Kinijoje yra žmogaus teisių negerbiantis režimas. Jie sako: čia ne mūsų reikalas, mes tik ekspertai, mums užmoka ir mes padarome“, – kalbėjo filosofas.
„Pakvies kokia ISIS, kad padarytų geresnius ginklus ir su tokia logika pas juos vyks. Viskas gerai, juk jie tik ekspertai, kas jiems rūpi, ką su jais darys“, – ironizavo A.Mickūnas, pabrėždamas, kad sąmoningumas ir sąžiningumas tokioje perspektyvoje dingsta.
