Kritinis mąstymas, loginis argumentavimas, etinės, moralinės, politinės dilemos – visa tai tyrinėja filosofijos studijos, kurių pagrindinis tikslas yra paruošti protaujantį, plačiai išsilavinusį žmogų. Pasak filosofo, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolvento Audriaus Kalvėno, filosofija nėra tik Antikos laikų relikvija, kuri šiandieniniame pasaulyje nebeturi vietos. Priešingai – ji suteikia universalų gebėjimą mąstyti.
„Kiekvieną akimirką su kiekvienu įkvėpimu žmogus turi galimybę būti išmintingai. Tai yra mano filosofija, sąmoningas pasirinkimas – būti išmintingai, ne išmintingu, atsakyti už savo žodžius ir netapti sofistu, kuris klaidina ar remiasi blogais argumentais. Buvo laikas, kai buvau tik aš, o paskui radosi poreikis autoritetui – tam, kas yra greta ir padeda. Šiuo pagalbininku man tapo filosofija“, – samprotauja A.Kalvėnas.
Filosofija, kaip ir kiti humanitariniai mokslai, papildo tiksliųjų mokslų skaičiavimus, statistikas, duomenų apdorojimą, technologijų įvaldymą – pavyzdžiui, fenomenologiniai filosofų tyrinėjimai, skirti žmogaus sąmonei, yra reikšmingi besidomintiems dirbtiniu intelektu ar robotika.
Tarpdiscipliniškumas yra šių dienų būtinybė. Antai Oksfordo universitetas birželio mėnesį paskelbė apie net 150 mln. svarų investiciją į naują Humanitarinių mokslų centrą – jame numatoma vykdyti įvairias tarpdisciplinines veiklas ir eksperimentus, kuriuose jėgas suvienys filosofai, informatikai, istorikai ir kiti ekspertai. Tokios didelės investicijos Oksfordas nebuvo gavęs nuo pat Renesanso laikų.
Lietuvoje filosofijos studijų centrų, kur šią discipliną būtų galima studijuoti bakalauro ir magistrantūros lygmeniu, nėra daug. Vienas iš jų – Vytauto Didžiojo universitetas, kuriame taip pat akcentuojamas platus, skirtingų sričių ugdymas, dar vadinamas laisvųjų menų (lot. artes liberales) išsilavinimu: savo studijose studentai gali patys derinti skirtingus dalykus, taip plėsdami gebėjimus ir ateities karjeros galimybes. Iš Antikos atėjusia tradicija paremtos studijos itin skatina artimą studentų ir dėstytojų bendravimą.
Pasak dr. A.Žukauskaitės, VDU siūlomos studijos išsiskiria tuo, jog labiau koncentruojasi į kontinentinę, t. y. žemyninės Europos, ypač Vokietijos ir Prancūzijos, filosofiją, pagrindines jos kryptis XX amžiuje: fenomenologiją, psichoanalizę, poststruktūralizmą, postmodernizmą. Taip pat skiriama daug dėmesio ir dabartinėms tendencijoms, globaliems XXI a. iššūkiams, kurių suvokti ir į kuriuos tinkamai reaguoti neįmanoma be rimto filosofinio požiūrio, tokiems kaip biofilosofija, ekofilosofija ir daug kitų.
„Čia taip pat atskleidžiamos kontinentinės filosofijos etinės ir politinės implikacijos, analizuojami XX a. katastrofų sukelti padariniai bei kaip atsakas jiems atsiradusios originalios E.Levino, J.Derrida ir kitų mąstytojų etikos sampratos. E.Levino suformuluota kitybės filosofija tampa pagrindu naujai persvarstant žmogaus santykį su kitonišku kitu bei pasauliu“, – paaiškina Lietuvos kultūros instituto mokslininkė.
Savo ruožtu A.Kalvėnas tikina, jog filosofiją studijuoti VDU jis nusprendė neatsitiktinai – ne tik dėl lanksčių studijavimo galimybių, leidžiančių derinti disciplinas tarpusavyje bei mokslą su darbu, bet ir dėl humanizmo auros, atsiradusios dar tarpukariu, kai čia dėstė Vosylius Sezemanas ir kiti iškilūs profesoriai. Sąjūdžio laikais, 1989-aisiais, universitetą atkūrė išeivijos ir Lietuvos mokslininkai.
„Tenegąsdina moksliniai laipsniai – profesoriai, docentai ir kiti pedagogai VDU yra čia pat, jie išgyvena savo būtį kartu su studentu. Taip jie padeda būti išmintingai. Universitetas gali būti laisvas tiek, kiek esti laisvas kiekvienas jame – tad ateikite tie, kurie nebijote laisvės ir atsakomybės už ją“, – bendruomeniškumo dvasią universitete akcentavo A.Kalvėnas.
VDU Filosofijos katedra šiemet siūlo Filosofijos ir politinės kritikos bakalauro bei Praktinės filosofijos magistrantūros studijas.
