Įstatymų projektais siekiama įtvirtinti įstatyminį pagrindą, leidžiantį valstybei įvertinus visus turimus duomenis ir tyrimus sistemingai planuoti ir skatinti asmenis rinktis studijuoti ar mokytis rinkoje trūkstamas specialybes. Atitinkamas skatinimas realius rezultatus galėtų pasiekti tik veikdamas ilgalaikėje perspektyvoje, toks skatinimas turi būti numatomas ir prognozuojamas, nesikeisti kas metus, kad besirenkantieji asmenys pasitikėtų atitinkamu mechanizmu.
Pokyčių įstatyminėje bazėje poreikis iškilo įvertinus darbo rinkos tyrimus, kurie ilgus metus nurodo tam tikrų aukštos ir žemos kvalifikacijos specialistų trūkumą. Tuo metu stojimų į aukštąsias ir profesinio mokymo įstaigas tendencijos neatitinka arba net tampa atvirkščiai proporcingos prognozuojamam poreikiui.
„Verslo sektorius kasmet labiausiai laukia informacinių technologijų, inžinerijos ir technologijos studijų programų absolventų, į tai atliepdama Vyriausybė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vietų skaičių šioms studijų krypčių grupėms didina, tačiau stojantieji jas renkasi vis rečiau. Drastiškai mažėja ir priėmimas į pedagogikos srities studijas aukštosiose mokyklose, nors ateityje prognozuojamas šių specialistų trūkumas“, – rašoma pranešime.
Pokyčių įstatyminėje bazėje poreikis iškilo įvertinus darbo rinkos tyrimus, kurie ilgus metus nurodo tam tikrų aukštos ir žemos kvalifikacijos specialistų trūkumą.
Valstybės kontrolė 2020 m. atliktame audite pažymi, kad ir profesinio mokymo paklausiausiose srityse (gamybos ir perdirbimo, informacijos ir ryšio technologijų) nesurinkta pakankamai mokinių, tad darbo rinkos poreikiai gali būti nepatenkinti. Profesinio mokymo įstaigos imasi iniciatyvos materialiai skatinti mokinius, bet teisės aktai dėl stipendijų ir materialinių išmokų dydžių nesikeitė daugiau nei 14 metų. Didžiausia stipendija – 28,8 Eur. Mokiniai, siekdami save išlaikyti, įsidarbina ir nelanko pamokų, iškrenta iš ugdymo proceso neįgiję kvalifikacijos. Stebima tendencija itin grėsminga, nes valstybė neparengs pamainos su gamyba, procesų skaitmeninimu susietiems ekonominiams sektoriams ir mažins investicijų Lietuvoje galimybes.
Todėl G.Nausėda ketina teikti įstatymų pakeitimus, kuriais būtų numatyta galimybė mokėti tikslines stipendijas asmenims, įstojusiems į Vyriausybės nustatytas prioritetines studijų kryptis ar profesinio mokymo programas, valstybės finansuojamas vietas, neatsižvelgiant į kitas gaunamas stipendijas ar paramą. Tikslines stipendijas administruotų Valstybinis studijų fondas.
Tokios įstatymų pataisos sukurs prielaidas atsirasti strateginiam ilgalaikiam požiūriui į specialybes, kuriose trūksta specialistų tolesniam sėkmingam Lietuvos ekonomikos tvariam augimui. Jos leis sistemingai planuoti ir sudaryti galimybes visoms šakinėms ministerijoms įsitraukti į atitinkamų specialistų ruošimo skatinimą ir stiprins karjeros orientavimo sistemą.
Seimui priėmus šias pataisas, jos įsigaliotų nuo 2021 metų pradžios.
