Valstybiniuose universitetuose perpus mažiau studentų
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenys rodo, kad ŠU šįmet sulaukė 56,2 proc. mažiau stojančiųjų nei pernai. LEU skaičiai krito 50,3 proc., o ASU – 50,1 proc.
Mykolo Romerio universitetas (MRU) taip pat būsimų studentų pernelyg nesudomino. Jame studijuos 49,9 proc. mažiau jaunuolių nei pernai.
Kai kurie nevalstybiniai universitetai irgi susilaukė daug mažiau stojančiųjų nei ankstesniais metais. Štai Europos humanitariniame universitete šįmet studijuos 84,2 proc. mažiau pirmakursių nei pernai. Susidomėjusių studijomis Kazimiero Simonavičiaus universitete sumažėjo 74,2 proc.
Tačiau yra ir aukštųjų mokyklų, kurios būsimiems pirmakursiams pasirodė patrauklesnės nei pernai. Tai – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (stojančiųjų didėjo 15,1 proc.), ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas (stojančiųjų didėjo 7,5 proc.). Į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA) šįmet stojo 10 proc. daugiau studentų nei pernai.
G.Sarafinas: aukštosios mokyklos pasirengusios daryti kompromisus su sąžine
Pasak žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino, žinant, kad stojančiųjų į universitetus šįmet buvo tūkstančiu mažiau nei pernai, tendencijos nestebina.
Stebint viešąją erdvę matyti, kad kai kurios aukštosios mokyklos yra pasirengusios daryti kompromisus su savo sąžine, t.y. nekreipti dėmesio į jokias karteles ir priimti jaunus žmones studijuoti už pinigus, nesvarbu, kaip jie mokėsi mokykloje.
„3 balų kartelė, kuri įvesta universitetuose, irgi yra tam tikras signalas iš valstybės. Tarsi pasakyta, kad jei mokyklose nesimokysite, tai studijų ir aukštojo mokslo diplomo bent jau nemokamai jums nematyti.
Tiesa, dabar artėja kiti priėmimo į aukštąsias mokyklas etapai ir niekas nežino, kaip bus toliau, tačiau stebint viešąją erdvę matyti, kad kai kurios aukštosios mokyklos yra pasirengusios daryti kompromisus su savo sąžine, t.y. nekreipti dėmesio į jokias karteles ir priimti jaunus žmones studijuoti už pinigus, nesvarbu, kaip jie mokėsi mokykloje. Kitaip tariant, diplomus ir toliau bus galima nusipirkti, tik jau ne kiekvienoje aukštojoje mokykloje. Gal daugiau privačiuose universitetuose ar kolegijose“, – situaciją apibūdina G.Sarafinas.
Pasak jo, aukštosios mokyklos dabar rūpinasi, kaip išgyventi, o ne kaip išlaikyti kartelę priimant studentus į valstybės nefinansuojamas vietas.
„Kai reikia išgyventi, žmogus ar institucija elgiasi desperatiškai ir nebesiskaito su priemonėmis. Taigi rugpjūtį pamatysime, kad bus priimama daug nemokytinų jaunuolių, ir rugsėjo mėnesį aimanuosime, jog aukštojo mokslo kokybė pas mus ne kažin kokia“, – sako jis.
ŠU: svarstymai, ar regioniniai universitetai apskritai išliks, nepadeda
Pasak ŠU studijų prorektoriaus dr. Remigijaus Bubnio, nepaisant to, jog priėmimo rezultatai po pirmojo etapo šiam universitetui yra labai nepalankūs, tai nėra netikėta.
„Šių metų stojimų rezultatus lėmė tiek paskutinį pusmetį viešąją erdvę užpildę politikų ir akademinės bendruomenės svarstymai dėl universitetų tinklo konsolidavimo, tiek Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) priimti sprendimai dėl priėmimo tvarkos, kurie privertė sunerimti ir pačius abiturientus.
Todėl negalima stebėtis tuo, kad studijas ŠU renkasi mažai studentų po to, kai paskutiniu metu nuolatos buvo svarstoma, ar universitetai regionuose apskritai išliks. Natūralu, kad tokiame informaciniame kontekste daug kas abejoja, ar gali pradėti čia studijas. Taip pat natūralu yra ir tai, kad abiturientų tėvai, girdėdami vykstančias diskusijas, nėra tikri, ar gali išleisti čia studijuoti savo vaikus“, – teigia R.Bubnys.
Anot jo, abiturientų apsisprendimui įtakos turėjo ir ŠMM pakeistas priėmimo terminas.
„Ankstesniais metais pretendentai studijas tiek mūsų, tiek kituose universitetuose galėjo rinktis iki rugpjūčio pabaigos. O šiais metais iki liepos 19 dienos turėjome bent 10 studijų programų, kurioms trūko kelių studentų iki rentabilumo ribos. Priėmimas į jas buvo uždarytas.
Iš esmės neabejojame, jog galiojant ankstesniam priėmimo terminui reikiamas studentų skaičius šiose mūsų universiteto studijų programose būtų surinktas. Kai kurioms studijų programoms, pavyzdžiui, menų studijų srities programoms, Šiaulių universitete nebuvo skirta valstybės finansuojamų vietų, o tai, savaime suprantama, lėmė abiturientų sprendimą tokių programų nesirinkti“, – tvirtina Šiaulių universiteto studijų prorektorius.
Paklaustas, kaip universitetas ketina keisti šią situaciją, R.Bubnys sako, kad bus bandoma ieškoti vidinių resursų, dar labiau optimizuojama veikla ir jos kaštai, taip pat įsijungiama į šalyje vykstančius aukštojo mokslo konsolidavimo procesus.
LEU: mažėjant finansavimui, mažėja ir studentų
LEU Akademinių reikalų direkcijos direktorės doc. dr. Rasos Matonienės teigimu, stojančiųjų skaičius krito dėl sumažėjusio valstybės finansavimo dalykų mokytojų rengimui lygiagrečiuoju būdu.
„Tokios programos mūsų universitete sudaro apie 80 proc. visų programų, o mokamos studijos tarp stojančiųjų nėra labai populiarios.
Studentų sumažėjimą taip pat lėmė nustatytas minimalus priimtųjų skaičius (Ugdymo mokslų programoms – 15 stojančiųjų), kuris buvo taikomas ir stojantiems į mokamas studijų vietas“, – aiškina ji.
Anot jos, šalyje daug diskutuojant apie pedagogų rengimo pertvarką, LEU mėgins atnaujinti studijų programas, sieks, kad kitais metais būtų skirtas valstybės finansavimas dalykų mokytojų rengimo programoms lygiagrečiuoju būdu.
Regionai skursta netekdami studentų
G.Sarafino teigimu, nesvarbu, kokia profesionali savo srityje yra regioninė aukštoji mokykla, ji vis tiek nevilioja jaunų žmonių taip, kaip studijos šalies didmiesčiuose arba galimybė emigruoti.
„Kad ir kaip tos mokyklos jaunuolius trauktų ir gundytų, tai neįkvepia jų likti, nes jauni žmonės nemato perspektyvos regionuose ir tai yra drama. Tos aukštosios mokyklos netenka gyvybingumo, vis labiau traukiasi ir skursta, o kitais metais jos dar labiau skurs.
Tačiau jos nėra blogos, tai yra normalios aukštosios mokyklos, turinčios savo specializaciją. Čia yra ir kitas dalykas – jaunuoliai dabar labiau nori dirbti biure su baltais marškiniais, tad jie nesirenka kitokių specialybių. Jos jiems nepatrauklios“, – kalba jis.
Pasak jo, stojimo mados, kai tampa populiaru stoti į mediciną ar programų sistemas, nėra palankios. Anaiptol – tai išbalansuoja valstybės ūkį.
Gerai, kad visų norinčiųjų nepriima, nes jei priimtų, tai neįsivaizduoju, kaip atrodytų mūsų valstybė.
„Pernai ir šįmet bent pusė studentų kaip vieną iš pageidavimų įrašo kokią nors sveikatos ar biomedicinos studijų programą. Gerai, kad visų norinčiųjų nepriima, nes jei priimtų, tai neįsivaizduoju, kaip atrodytų mūsų valstybė. Tai visiškai neadekvatu, daugybė žmonių net nėra tam sutverti“, – mano G.Sarafinas.
Jo teigimu, mediko darbas nėra skirtas visiems, ne kiekvienas gali tarnauti ir atiduoti save gydydamas kitus žmones. Tačiau apie tai pagalvoja retas jaunas žmogus – daug jų stoja į mediciną dėl pinigų arba galimybės emigruoti.
„Kai susitinku su moksleiviais, retas, kuris planuoja studijuoti mediciną, sako, kad nori dirbti Raseinių poliklinikoje. Jie galvoja apie Norvegiją, Didžiąją Britaniją, Vokietiją ir tikisi, kad jų alga bus mažiausiai pusantro tūkstančio eurų. Bet jiems iš pradžių 11-oje ar 12-oje klasėje reikia nueiti į kokią nors ligoninę ar polikliniką pasavanoriauti, paklausti apie atlyginimus. Jie labai nustebtų“, – kalba pašnekovas.
Jo aiškinimu, Lietuvoje yra nemažai nuvertintų ir pervertintų profesijų. Pastarųjų atstovų – politologų, teisininkų, vadybininkų – užteks 20 metų į priekį, tačiau labai trūksta baigusių su gamyba susijusių mokslų atstovų: gamybos technologų, mechanikų, inžinierių. Taip pat stinga miškininkų, žemės ūkio profesijų atstovų.
„Egzistuoja kažkoks keistas nusistatymas, ir niekas jo nekeičia. Čia yra ir darbdavių kaltės, jie tik pasiskundžia, kad aukštosios mokyklos kažko neparuošia, tačiau aiškiai nepasako, ko jiems trūksta“, – sako G.Sarafinas.
Šįmet po pirmojo priėmimo etapo aukštosios mokyklos abiturientams išsiuntė 22 tūkst. kvietimų studijuoti, iš jų apie 14 tūkst. – valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose. Sutartys su pakviestaisiais sudaromos antradienį–ketvirtadienį.
Tolesnis priėmimas į aukštąsias mokyklas vyks iki rugpjūčio 24-osios.
