Skirtingo lygio egzaminus pagal tarptautinio bakalaureato programą laikiusi Šiaulių Didžvario gimnazijos abiturientė Valdonė pasakojo žinias kaupusi nuo pirmos klasės.
„Iš aukštesniojo lygio dalykų gavau po septynetą, kas yra maksimumas, iš kito – 6, o iš standartinio – 6, 6 ir 5. Iš viso surinkau 37 (iš 45 – 15min), čia yra man labai geras rezultatas. Užteko universitetui, į kurį norėjau įstoti“, – teigė Valdonė, pasirinkusi mokslus krimsti užsienyje.
Ateitį įsivaizduoja tėvynėje
„Stojau į Londoną, į UCL universitetą, mokysiuosi politikos, sociologijos ir Rytų Europos studijų. UCL yra pasaulinės klasės universitetas. Jeigu turėjau galimybę ten įstoti, galvojau, reikia pabandyti. Svarbiausia, kad patekau, dėl to labai džiaugiuosi, – pasakojo mergina, pridūrusi, kad ateityje svarstytų grįžti į Lietuvą. – Bet nežinau, kaip bus. Aišku, norėčiau gyvenimą kurti Lietuvoje, bet bent kol mokysiuosi, planuoju užsieny ir aukštesnius laipsnius įgyti.“
Pasiteiravus, kaip pasiekti tų gerų rezultatų, Valdonė sakė recepto neturinti.
„Per du paskutinius metus kaip tik mažiausiai, atrodo, ruošiausi. Aš nuo pradinių klasių stengiausi, visad dirbau, žinios kaupėsi, kaupėsi, nepamiršau. Recepto tikrai neturiu, galėjau ir geriau mokytis“, – tikino ji.
Sėkmės paslaptis – darbas kiekvieną dieną
Kita 15min kalbinta egzaminus laikiusi Šiaulių Didžvario gimnazijos abiturientė Ugnė gavo tris šimtukus – iš biologijos, lietuvių ir anglų kalbų.
„Įstojau į Vilniaus universitetą ir studijuosiu molekulinę biologiją, – teigė ji. – Buvau tikra, kad ką pirmoje vietoje parašiau, ten ir įstosiu.“
Paklausus, kodėl nesirinko studijų užsienyje, Ugnė tvirtino tokio varianto net nesvarsčiusi: „Niekada rimtai apie užsienį nesvarsčiau, nes nelabai traukia, atrodo, kad čia, namuose, savoje erdvėje pasilikti geriausia. Nors kažkiek pakeliauti norėčiau – galbūt su mainų programom arba magistro studijas baigti kažkur užsienyje. Šiaip savo gyvenimą įsivaizduoju Vilniuje.“
Galvoti apie gyvybės mokslų studijas Ugnė teigė pradėjusi dar devintoje klasėje.
„Maždaug devintoj klasėj būdavo tokių išvykų į Vilnių, [teko] laboratorijose dirbti, būdavo visokie praktikos darbai. Tada pamačiau, kad visai domina ši sritis ir norėčiau tokio darbo“, – apie tai, kodėl pasirinko molekulinę biologiją, kalbėjo abiturientė.
„Prieš pačius egzaminus nelabai daug kartojausi. Man atrodo, kad sėkmės paslaptis – po truputį, po kiekvienos pamokos, kiekvieną dieną grįžus iš pamokų ne numesti tuos sąsiuvinius ir knygas, o viską persiskaityti [...]. Dėl to man prieš kontrolinius darbus nereikėdavo kartotis – kiekvieną dieną [žinios] kaupdavosi galvoje“, – tikino Ugnė.
Pasigenda informacinių technologijų pritaikymo
Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos abiturientas Donatas teigė laikęs penkis brandos egzaminus – gavo tris šimtukus, iš kitų egzaminų – po devyniasdešimt balų.
„Laikiau fiziką, matematiką, informacines technologijas, lietuvių ir anglų kalbas. Nebuvo labai sunkūs egzaminai, – teigė jaunuolis. – Daug nesimokiau prieš egzaminus. Sakyčiau, esu gabus.“
„Planuoju elektros inžinerijos studijas užsienyje, Lidso universitete Anglijoje“, – sakė Donatas, pridūręs, kad nori pakeliauti, pamatyti pasaulio, o ir svetur tikisi didesnių perspektyvų.
„Galbūt ir į Lietuvą grįšiu“, – ir tokios galimybės neatmetė abiturientas. Anot jo, dauguma gabiausių Juozo Balčikonio gimnazijos mokinių, kaip ir jis, studijuos užsienyje.
Pasiteiravus, ko trūksta šių dienų mokykloje, Donatas įvardijo – mokytojų gebėjimo elgtis su informacinėmis technologijomis.
„Trūksta interaktyvaus mokymosi, užduočių internetu“, – sakė jis.
Paklausus, koks gi tas gerų rezultatų receptas, Donatas rėžė: „Visą laiką mokytis, daryti namų darbus. Nuosekliai.“
Penkis šimtukus gavusios Rūtos prioritetas – Anglija
Penkis šimtukus iš egzaminų gavusi Vilniaus Gabijos gimnazijos abiturientė Rūta Leiputė, ketinanti rinktis istorijos ir užsienio kalbos studijas, sakė vis dar laukianti žinių iš Anglijos universiteto. Ji taip pat tikino svarstanti galimybę studijuoti sostinėje, tačiau Londonui esą teiktų prioritetą.
„Kad ir koks būtų geras Vilniaus universitetas, yra ta pati išvažiavimo patirtis, vadinamasis išėjimas iš savo komforto zonos, yra pažintys, prieiga prie pasaulio ir taip pat Lietuvos istorijos,“ – aiškino ji.
Paklausus, koks jos receptas gauti gerus rezultatus, Rūta pajuokavo – daug valgyti ir miegoti, o vėliau patikslino: „Iš tiesų, mokytis, išanalizuoti egzamino struktūrą. Nieko labai komplikuoto nėra.“
Rūtos nuomone, šįmet laikytas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas nebuvo labai problemiškas.
„Galbūt tai yra pačios programos ydos, pačio egzamino kaip tokio problema“, – komentavo Rūta.
Jos įsitikinimu, matematikos egzaminui, kurį mokiniai šįmet išlaikė prasčiau nei ankstesniais metais, abiturientai nebuvo pasiruošę: „Mano nuomone, matematikos egzamino lygis – geras, bet moksleiviai nebuvo tam tinkamai paruošti. Tame egzamine atsiskleidžia daug visokių problemų. Anksčiau žmonės surinkdavo [taškų] maksimumą, o šiais metais nesurinko. Taip pat apie 13 procentų mokinių negalėjo išspręsti paprasto uždavinio su procentais, kas irgi rodo tam tikras dideles problemas švietime.“
Užklausus, o ką per dvylika mokslo metų ji būtų dariusi kitaip, Rūta atsakė: „Galbūt ne tiek bijočiau visko išsibandyti.“
Šįmet „šimtukininkų“ daugiau
Valdovų rūmuose vykusioje abiturientų pagerbimo šventėje dalyvavo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė bei premjeras Saulius Skvernelis. Pastarasis linkėjo susirinkusiems pasirinkti norimą specialybę – ne tą, kurią skatina rinktis tėvai, ne tą, kuri kaip perspektyvi įvardijama viešojoje erdvėje.
Ministras pirmininkas, sakydamas kalbą, taip pat išreiškė viltį, kad tie, kurie pasirinko studijas užsienyje, jas pasirinko tik tai tam, kad įgytų išsilavinimą, o kurti, dirbti, gyventi nuspręstų Lietuvoje.
Šiais mokslo metais 2424 šimtukus gavo 1933 mokiniai, laikiusieji brandos egzaminus. Praėjusiais metais tokių jaunuolių buvo 200 mažiau.
Penkis šimtukus gavo viena abiturientė – R.Leiputė, po keturis – 17, po tris – 76, po du – 289 jaunuoliai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Skelbiami valstybinių egzaminų rezultatai: matematiką išlaikė prasčiau nei anksčiau
