Į mišką – tik gerai pasiruošus
Lietuviškose pasakose ne kartą buvo aprašyta, kaip tėvai perspėja vaikus apie miške tykantį vilką ir kitus pavojus, tačiau, palyginus su kitomis pasaulio valstybėmis, Lietuvos gamtą galima laikyti itin saugia. Pasak Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro skyriaus vedėjo ir Aplinkos ministerijos projekto „Gamtukai“ metodininko Almanto Kulbio, tėvai neturėtų gąsdinti vaikų, o skatinti meilę gamtai ir atsakingą elgesį joje, nes neatsargus pačių žmonių elgesys yra pagrindinė nelaimių gamtoje priežastis.
„Palyginus su atogrąžų kraštais, Lietuvos gamta tikrai nėra pavojinga. Aš gamtoje per visą gyvenimą praleidau labai daug laiko ir tik porą kartų teko susidurti su pavojingomis situacijomis. Vieną kartą itin stiprus vėjas apgadino stovyklavietę, kitą kartą stovyklaujant užklupo audra su žaibais“, – pasakoja A.Kulbis.
„Šiandien tiek suaugusieji, tiek vaikai naudojasi išmaniaisiais įrenginiais, tad, prieš keliaujant į gamtą, lengva pasidomėti, kokių oro sąlygų tikėtis. Netikėtai audros užklumpa labai retai, todėl, ruošiantis į gamtą, ypač į tolimesnį žygį, svarbiausia įvertinti savo paties jėgas, pasirinkti tinkamą aprangą ir avalynę bei nusistatyti maršrutą“, – sako A.Kulbis.
Gamtininkas priduria, kad, einant pasivaikščioti į mišką, svarbu įsidėmėti tam tikrus orientyrus, kad nepasiklystumėte ir rastumėte kelią atgal.
(Ne)pavojinga flora ir fauna
Lietuva turtinga ne tik gyvūnija, bet ir augalija. Žmonės mėgsta ragauti miško gėrybes, bet, pasak Almanto Kulbio, valgyti galima tik tuos augalus ir vaisius, kuriuos užtikrintai pažįstame.
„Lietuvoje auga daugiau negu 1200 rūšių augalų. Maždaug 400 laukinių augalų galima naudoti maistui; apie kelis šimtus augalų yra silpnai nuodingi – jie gali sukelti virškinimo sutrikimus. Mirtinai nuodingų, ypač vaikams, Lietuvos gamtoje sutinkama apie 100 augalų rūšių. Svarbiausia taisyklė yra nevalgyti tų augalų, kurių nepažįstame 100 procentų“, – perspėja specialistas.
Kalbėdamas apie Lietuvos fauną, Almantas Kulbis teigia, kad iš esmės visi mūsų valstybėje sutinkami gyvūnai yra taikūs ir baikštūs, visgi ekspertas įspėja, kad jauniklių vedimo metu stambių žinduolių reikėtų pasisaugoti.
„Labiausiai reikėtų saugotis stambių žinduolių, tokių kaip elniai, briedžiai, šernai. Pastarieji gali būti agresyvūs jauniklių vedimo metu, nes itin saugo savo palikuonis. Tokiu metu rekomenduojama giliai miškuose nesilankyti, kad gyvūnai galėtų ramiai auginti jauniklius, o žmonės išliktų saugūs“ – rekomenduoja A.Kulbis.
Specialistas pabrėžia, kad mirtinai nuodingų gyvūnų Lietuvoje nėra.
„Net ir angies įkandimas labai retai būna mirtinas. Pavojingesniu laikyčiau širšės įgėlimą, todėl jų saugotis reikėtų labiau. Miškuose pamačius širšių lizdą jo nevalia liesti. Kad išvengtume nemalonių nutikimų, šių vabzdžių reikėtų neprovokuoti. Paprastai širšės nejudinamos nepuola. Lietuvoje egzistuoja vabzdžių, kurie gali sukelti trumpalaikį skausmą, kaip bitė ar skruzdėlė, bet tokie įgėlimai prisideda prie gamtos pažinimo patirčių“, – šypsosi gamtininkas A.Kulbis.
Aplinkos ministerijos neformalaus gamtos pažinimo pamokų projekto „Gamtukai“ tikslas – šiuolaikinėmis, moderniomis, kuo patrauklesnėmis priemonėmis skatinti jaunąją kartą pažinti gamtą, ją saugoti ir puoselėti. Mobili gamtos pažinimo studija „Gamtukai“ per 2018 – 2019 metus aplankė 165 mokyklas, kur praktinėse gamtos pažinimo pamokose sudalyvavo per 65 000 pradinių klasių moksleivių. Projekto metu sukurtą spalvingą ir įdomią mokomąją medžiagą galite išbandyti ir jūs – apsilankykite svetainėje www.gamtukai.lt ir spręskite „Gamtukų“ testus, žiūrėkite mokslinius eksperimentus ir vartykite knygeles apie negyvąją ir gyvąją gamtą.
Projektas vykdomas Aplinkos ministerijos iniciatyva ir finansuojamas ES paramos lėšomis.
