Tyrimas padės tobulinti mokyklą
„Su universiteto mokslininkų pagalba siekėme išaiškinti, kokią mokyklą suvokia tėvai (globėjai), pedagogai ir mokiniai. Akivaizdu, kad išvardintos grupės turi skirtingus lūkesčius, nevienodai mato mokyklą. Todėl po šio tyrimo mūsų tikslas – jį pristatyti tikslinėms grupėms (tėvams, pedagogams, mokiniams) ir pakviesti dialogui visuomenę bei politikos atstovus“, – sako tyrimą kuravusio Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė.
Šiaulių miesto savivaldybės inicijuotame tyrime dalyvavusių Edukologijos ir Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetų mokslininkų teigimu, šis tyrimas yra puiki galimybė pagerinti esamą švietimo ir ugdymo procesų, mokyklų veiklos, pedagogų veiklos kokybę.
Projektas įgyvendintas bendradarbiaujant Šiaulių miesto savivaldybei ir Šiaulių universiteto mokslininkų grupei, kuriai atstovavo doc. dr. Erika Masiliauskienė, doc. dr. Renata Geležinienė, doc. dr. Irena Kaffemanienė, doc. dr. Rita Melienė, dr. Andrius Norkus, doc. dr. Lina Miltenienė, dr. Rūta Šiaučiulienė, mg. Margarita Vilkonienė atliktas tyrimas „Gera mokykla Šiaulių miesto mokinių, tėvų ir pedagogų požiūriu“.
Geroje mokykloje pripažįstamas kiekvieno besimokančiojo individualumas, tikima, kad kiekvienas mokinys gali padaryti pažangą, užtikrinamas veiksmingas ugdymas(is) ir vaikų gebėjimų plėtotė.
„Geroje mokykloje pripažįstamas kiekvieno besimokančiojo individualumas, tikima, kad kiekvienas mokinys gali padaryti pažangą, užtikrinamas veiksmingas ugdymas(is) ir vaikų gebėjimų plėtotė tiek pamokose, tiek neformalioje veikloje, skatinamas mokinių smalsumas, aktyvumas, kūrybiškumas, noras tyrinėti, naudojamos tam tinkamos ugdymo strategijos“, – teigė Šiaulių universiteto mokslininkė, tyrimo vadovė doc. dr. E.Masiliauskienė.
„Ugdymo ir ugdymosi kontekste esminių pokyčių reikalauja ugdymo diferencijavimo procesas. Šiandien nedaug dėmesio skiriama integruotam ugdymui, pernelyg sudėtingos dalykų programos, nūdienos poreikių neatitinkančios mokymosi priemonės ir metodai, todėl šis tyrimas padės atkreipti visuomenės dėmesį ir atitinkamai reaguoti švietimo atstovus“, – teigė tyrėjų komandos narė doc. dr. L.Miltenienė.
Suaugusiems svarbiausia – vaiko savijauta ir saugumas
M.Vilkonienė pabrėžė, kad tėvai (globėjai), pedagogai ir mokiniai vertindami dabartinę mokyklą akcentuoja iš dalies (tačiau tikrai ne visais atvejais) kitokį požiūrį į dabartinę mokyklą dėl įvairių priežasčių: turimos patirties, požiūrio į atliekamą darbą, siekio atliepti šiandienos iššūkius asmeniui, konkrečiai profesijai ir pan.
Tyrimas parodė, kad tėvams ypač svarbu sudarytos sąlygos plėtoti vaikų gebėjimus tiek pamokose, tiek neformalioje veikloje. „Tėvai pageidauja, kad būtų užtikrinta vaiko gera savijauta mokykloje ir saugumas. Pedagogai įvardija labai panašius ugdymosi aplinkos tobulinimo prioritetus (mokymosi priemonės, įvairios mokymosi aplinkos), pripažįsta saugumo užtikrinimo svarbą visiems bendruomenės nariams ir poreikį akcentuoti ne tik mokinių teises, bet ir pareigas“, – sako doc. dr. R.Melienė.
Mokiniai kelia daugiau reikalavimų
Mokiniai nurodo daugiau skirtumų tarp visų dabartinės mokyklos ir Geros mokyklos dimensijų ir ryžtingiau kalba apie mokyklos tobulinimo poreikį.
„Mokinių nuomone, ugdymo(si) organizavimo kontekste turėtų būti atkreipiamas dėmesys į skiriamų namų darbų užduočių kiekį ir su tuo susijusį pedagogo vertinimą. Šiuolaikinė mokykla dar turėtų tobulinti ugdymo proceso organizavimą, turinį, pagalbos besimokančiajam sistemą (tame tarpe ir asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių)“, – tikina dr. A.Norkus.
Mokinių nuomone, mokykla visų pirma turėtų ugdyti pasitikėjimą savimi ir savarankiškumą, atsakomybę, pagarbą įvairiems žmonėms.
Anot doc. dr. I.Kaffemanienės, nurodydami idealios mokyklos požymius, mokiniai akcentavo nuolatinį mokytojų mokymąsi ir atvirumą naujovėms, tačiau apibendrinant, galima teigti, kad svarbesni geros mokyklos ugdymo ir ugdymosi bruožai mokiniams yra vertybinio lygmens (tikėjimas mokiniu, pagalba jam) nei ugdymo metodai ar edukacinės inovacijos. Mokinių nuomone, mokykla visų pirma turėtų ugdyti pasitikėjimą savimi ir savarankiškumą, atsakomybę, pagarbą įvairiems žmonėms.
Mokiniai akcentavo, kad dabartinės jų mokyklos stipriosios pusės yra pagalba mokiniui (galimybė bet kokiu klausimu kreiptis į auklėtoją), dėmesys specialiųjų poreikių turintiems mokiniams.
„Palankiai įvertintas mokyklų siekis ugdyti mokinius sąžiningais, dorais ir atsakingais visuomenės nariais. Palyginus žemai įvertintas ugdymo diferencijavimas, tėvų įsitraukimas į mokyklos ugdymo procesą, ugdymas karjerai. Pasigendama ugdymo įvairovės, mokinių įtraukimo į ugdymo proceso planavimą, sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymo“, – pažymėjo doc. dr. R.Gelažinienė.
„Tai pirmasis tokio pobūdžio tyrimas Lietuvoje, kuris tiesiogiai siejamas su Geros mokyklos koncepcija. Šis tyrimas yra svarbus švietimo ir ugdymo procesų, mokyklų veiklos, pedagogų veiklos kokybės gerinimui, nes tai yra puiki galimybė nusimatyti tobulinimo prioritetus grindžiamus konkretaus tyrimo rezultatais“, – sako dr. R.Šiaučiulienė.