Gintaras Sarafinas: Dabartiniai dešimtokai taps įvairiausių eksperimentų bandomaisiais triušiais

Sunku tikėtis kažko kito, kai vienu metu paleista tiek reformų, kai įdiegta tiek naujovių ir kai mokyklos bėga praktiškai prieš traukinį. Iš tiesų labiausiai nepavydžiu dabartiniams dešimtokams, na ir jaunesniems mokiniams, nes jie taps įvairiausių eksperimentų bandomaisiais triušiais. Ir ant kortos, tiesą sakant, pastatyti jų gyvenimai ir perspektyvos.

Na, bet apie viską iš eilės. Dabartiniai dešimtokai šiuo metu sprendžia, ką jie mokysis vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse. Ir jiems tvarka reikšmingai keitėsi.

O jie gali rinktis nuo 25 iki 35 savaitinių pamokų. Na ir kaip tai atrodo realybėje? 6 savaitines pamokas sudaro lietuvių kalba, dar 6 – matematika plius viena planimetrijos pamoka (bet gali būti ir mažiau, jeigu pasirinktas neišplėstinis kursas), 3 – fizinis ugdymas (visos trys šios disciplinos yra privalomos), 2 pamokas gimnazistai turėjo rinktis iš meninio ugdymo, vieną – iš dorinio ugdymo, 3 – iš užsienio kalbų grupės, dar tris – iš visuomeninio ugdymo (šioje srityje rinktis buvo galima iš istorijos, geografijos, ekonomikos ir filosofijos), na ir tris pamokas (bet vieno dalyko) teko rinktis iš gamtamokslinio ir technologinio ugdymo grupės (o tai labai plati sritis, kurioje yra ir biologija, ir chemija, ir fizika, ir informatika, ir inžinerija). Ir štai mes jau jau turime 26–27 savaitines pamokas. Norintieji daugiau gali rinktis dar po vieną discipliną arba iš visuomeninio ugdymo, arba iš gamtamokslinio ugdymo.

Jau dabar aišku, kad aptariamų dalykų mokymo skirtumai įvairiose Lietuvos mokyklose bus milžiniški.

Taigi teoriškai vaikai galės rinktis mokytis ir filosofijos, ir ekonomikos, ir inžinerijos, ir kažkokių retesnių užsienio kalbų. Bet kaip paaiškėjo, iš tiesų ši galimybė tėra tik teorinė ir daugumoje mokyklų praktiškai neįgyvendinama. Nes daugybė gimnazijų neturi filosofijos, ekonomikos ar inžinerijos mokytojų ir neįsivaizduoja, kur jų rasti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kaip visada braviūriškai siūlo – tegul rusų kalbos mokytojai keičia kvalifikaciją ir ima mokyti šių disciplinų. Tačiau vienas dalykas, dauguma rusistų to nenori, antras dalykas, dauguma šių mokytojų yra vyresni nei 55 metų amžiaus, trečias dalykas – kokio lygio mokymo galima tikėtis iš šokius tokius kursus baigusių pedagogų? Tiesą sakant, net neįmanoma palyginti lygio ir pajėgumų tikro inžinieriaus ir inžinerijos kursus baigusio mokytojo, arba tikro filosofo ir filosofijos pradžiamokslio kursus baigusio mokytojo. Taigi jau dabar aišku, kad aptariamų dalykų mokymo skirtumai įvairiose Lietuvos mokyklose bus milžiniški.

Ministerija ir vėl siūlo fiks idėjas: tai tegul mokyklos kviečiasi dėstytojus iš universitetų. Pavyzdžiui, filosofijos arba inžinerijos. Bet pasirodo, ir tai neįmanoma. Tarkime, praėjusią savaitę dirbau vienoje Kauno gimnazijų ir jos vadovybė paatviravo, kad net Kaune, kuris yra didžiausias studijų miestas, neįmanoma susirasti ir prisikviesti tarkime filosofijos dėstytojų. Kai paklausiau kodėl, buvo atsakyta, kad tiek filosofijos, tiek inžinerijos, tiek ekonomikos mokytis riksis palyginti nedaug mokinių, per savaitę susidarytų tarkime trys pamokos, bet jų negalima išdėlioti į vieną dieną vienos paskui kitą. Taigi, filosofijos mokytojui dėl trijų pamokų į gimnaziją atvykti tektų mažiausiai du kartus per savaitę. O tam nepasirašo niekas.

Daugumoje gimnazijų aptariamų dalykų mokymas bus butaforinis. Ir ne tik jų. Panašus vaizdas ir su dar viena naujove.

Taigi, daugumoje gimnazijų aptariamų dalykų mokymas bus butaforinis. Ir ne tik jų. Panašus vaizdas ir su dar viena naujove – vadinamųjų gyvenimo įgūdžių mokymu. Tai įvairiose mokyklose darys įvairiausio lygio, kvalifikacijos ir profesijų mokytojai, taigi šio dalyko mokymas įvairiose mokyklose bus tiesiog nesulyginamas.

Dar viena tiesiog milžiniška problema mūsų laukia su informatikos mokymu. Jau ir iki šiol jos mokymas Lietuvoje buvo stulbinamai skirtingas: vienuose mokyklose ypač aukšto lygmens, o kitose – labai silpnas. Tai patvirtina ir informacinių technologijų egzamino praėjusių metų rezultatai: turime ir nemažai šimtukininkų, kita vertus, 15 proc. laikiusiųjų šį egzaminą jo neišlaikė. O ateityje vaizdas tik liūdnės. Nes pagal naująją tvarką per informatikos pamokas mokiniai įžengs jau ir dirbtinio intelekto laukus. Tik kad to pajėgūs mokyti keliolika IT mokytojų Lietuvoje. Kiti nuo naujovių baisiausiai persigandę, nes jiems patiems stinga žinių. Bet nuo šių metų rugsėjo 1 d. jie jau turės pradėti vaikus mokyti dirbtinio intelekto vingrybių.

Tai, ką sukurpė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kvepia stulbinamu mėgėjiškumu ir primityvia saviveikla.

Tai, ką sukurpė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kvepia stulbinamu mėgėjiškumu ir primityvia saviveikla.

Žinote, ką kalba mokyklų vadovai, minėtoje konferencijoje taip ir neišgirdę jiems rūpimų atsakymų? Jie sako, kad mokiniams nesiūlys rinktis nei filosofijos, nei ekonomikos, nei inžinerijos, o gyvenimo įgūdžių ir dirbtinio intelekto mokys kaip išeis. Nes jų teigimu, normalioje valstybėje pirma parengiama programa, tada naujų dalykų turinys, dar vėliau – vadovėliai ir metodinė medžiaga, tuomet parengiami mokytojai ir tik tuomet naujovė paleidžiama į gyvenimą. O pas mus viskas vyksta lygiai atvirkščiai: pirma paskelbiama reforma ir naujovė, tada pradedama galvoti ką mokysime ir tada pradedama ieškoti mokytojų.

Beviltiškai neprofesionalu. Aš jau nekalbu apie tą rūką ir nežinią, kurie dabartinių dešimtokų laukia kitų metų kovą kai vyks tarpiniai skirtingų dalykų pasiekimų patikrinimai ir dėl kurių dar apskritai niekas neaišku ir jokie ministerijos aprašai dar neparengti. Tad tokioje nežinioje dabartiniams dešimtokams belieka tik palinkėti stiprybės.

Šis žurnalo „Reitingai“ redaktoriaus Gintaro Sarafino komentaras perskaitytas per Žinių radiją