Be jokios abejonės, tobulumui ribų nėra, galima ir reikia kritikuoti už taisomų kelių rangovų nepakankamą kokybės kontrolę, galima ir reikia duoti pastabas dėl nepakankamo derinimo su miestiečiais ir ypač architektų bendruomenės atstovais dėl miesto infrastruktūros plėtros projektų. Bet miestas vis tiek veržliai ir užtikrintai eina į priekį, kad ir kaip labai tai kažkam nepatiktų. Kaunas jau seniai nebėra kuro kolonėlė tarp Vilniaus ir Klaipėdos ir niekada daugiau (nuoširdžiai tuo tikiu) nebebus.
Kalbant apie būsimojo paminklo pastatymą Kaune, manau, neetiška asmeninę nuomonę brukti kaip apibendrintą. Kiek žmonių, tiek nuomonių. Mano asmenine nuomone, į šį paminklą nebūtina žiūrėti kaip į simbolį, atgrasantį nuo priešų. Šiandieną, mano nuomone, nei savo rūsčiais veidais (jais nebent galime didžiuotis kaip išsaugotu sovietiniu paveldu), nei rūsčiais paminklais potencialaus priešo neatbaidysime. Apsiginti nuo priešų padės tik laisva piliečių dvasia (štai ją mes visi ir privalome ugdyti dirbdami su jaunąja karta, neužmiršdami pirmiausia asmeninio pavyzdžio) ir kaip priedas prie to – pakankamas finansavimas gynybai.
Tiems, kas neranda paminkle pakankamai panašumo su istoriniu Vyčiu, siūlau jo ir neieškoti. Priimkime tokį, koks jis yra. Jei atrodo, kad karys kviečia ne kariauti, o prekiauti, taip ir darykime. Mano nuomone, geriau bloga taika negu geras karas. Neskubinkime jo patys (karo), kai ateis laikas, tada ir kariausime, bet patikėkite mano asmenine patirtimi, geriau, kad jis niekada neateitų.
Paminklas, blogas ar geras, nėra labai sunku vertinti nežinant, kiek pastangų, laiko ir pinigų reikia iki jo atidengimo.
Mes visi esame laisvi piliečiai, tokiais turime ir išlikti, tokia laisva dvasia taip pat turime auklėti savo vaikus ir anūkus. Taigi kritikuokime, kritikos niekada nebūna per daug, o jei ji konstruktyvi ir argumentuota, tai netgi labai padeda dirbti ir surasti optimalius sprendimus. Ir vis dėlto nepaisant išsakytų visų pagrįstų ir nepagrįstų trūkumų apie paminklą, mano nuomone, jis papuoš mūsų miestą. Paryžiuje dabartinis jo simbolis, Eifelio bokštas, užpraeitame amžiuje taip pat buvo per pusę suskaldęs prancūzus ir teisę atsirasti gavo tik labai nedidele persvara.
Prof. dr. Gintautas Labanauskas yra VšĮ „Ekoagros“ direktorius, buvęs Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.