Pirmasis konferencijoje pranešimą skaitė Miguel Carvalho Da Silva – Šiaurės-Pietų Centro prie Europos Tarybos Globaliojo švietimo programos koordinatorius. Jo teigimu, globalusis švietimas yra holistinė švietimo prieiga, sprendžianti vis labiau didėjantį persipynimą tarp lokaliosios ir globaliosios tikrovių.
būtina pasiruošti, sukurti ir šio mokymosi gaires: elektroninių pamokų platformą, apmokymus mokytojams, įkurti universitetų tinklą
„Globalusis švietimas siekia užčiuopti pasaulio pulsą“ – metaforiškai aiškino prelegentas, teigdamas, jog šio švietimo tikslas – formuoti globalią pilietiją, galinčią suprasti pasaulinio masto problemas ir jas spręsti.
M.Silva pabrėžė, jog norint vystyti globaliojo švietimo praktikas, yra būtinas bendradarbiavimas tarp pilietinės visuomenės ir sprendimų priėmėjų, t. y. valdžios institucijų. Ypatingai svarbi yra ir nacionalinių praktikų sklaida.
„Viešosios politikos formuotojams reikia strategijos. Norint ją sukurti, reikia prieš akis matyti kitų šalių patirtį, kuria galima pasinaudoti kuriant savąjį globalaus švietimo modelį. T
aip pat būtina pasiruošti, sukurti ir šio mokymosi gaires: elektroninių pamokų platformą, apmokymus mokytojams, įkurti universitetų tinklą“, – teigė prelegentas.
M.Silvos požiūriu, globalaus švietimo plėtra turi būti vykdoma ne tik tiesiogiai (rengiant kasmetinę globaliojo švietimo savaitę), bet per socialinius tinklus („Facebook“, „Twitter“), aktyvią ir nuolat atnaujinamą internetinę svetainę – tas priemones, kuriomis kasdien naudojasi ko ne kiekvienas pasaulio pilietis.
Svarbu turėti sisteminius pavyzdžius
Antrasis pranešėjas – ministerijų, agentūrų ir kitų įstaigų, atsakingų už globalųjį švietimą savo šalyse, europinio tinklo koordinatorius Eddie O'Loughlinas – taip pat pabrėžė, jog sėkmingo globaliojo švietimo plėtros sąlyga – glaudus tarpvalstybinis bendradarbiavimas, galimybė stebėti sisteminius pavyzdžius.
Pranešėjo teigimu, tam tikslui 2001 m. buvo įkurtas Globaliojo švietimo tinklas Europoje (GENE), kurį sudaro už švietimą atsakingos ministerijos ir agentūros. GENE siekia suteikti visoms šalims prieigą prie globaliojo švietimo sandų.
sėkmingo globaliojo švietimo plėtros sąlyga – glaudus tarpvalstybinis bendradarbiavimas
„Nuo GENE įkūrimo datos globaliojo švietimo srityje buvo pasistūmėta išties nemažai. Pradžioje turėjome tik 6-ias institucijas, kurios dalijosi mokymo(si) patirtimi, o šiandien prie šio proceso prisijungė daugiau nei 40 vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų“, – pasakojo E.O'Loughlinas.
GENE esančios šalys kasmet organizuoja simpoziumus bei seminarus, kurių metu yra įvertinami pasiekimai bei aptariamos naujos užduotys, strategijos. Nuo 2001 m. įvyko 32 tarpvalstybiniai apvaliojo stalo susitikimai (iš kurių net 7 – per pastaruosius 3-is metus).
E.O'Loughlino pastebėjimu, pagrindinės globaliojo švietimo plėtros kryptys – spartus tinklų kūrimas Europoje, auganti šalių valstybinio sektoriaus parama, pačios globaliojo švietimo koncepcijos ribų aiškinimas ir tikslinimas, didėjantis tyrimų skaičius akademinėje bendruomenėje, palaipsniui besivystantys fondai.
Identiteto svarba ir vertybinis pagrindas
Suomijos praktiką globaliojo švietimo srityje pristačiusi Liisa Jääskeläinen akcentavo, jog globalios pilietijos šerdimi turėtų tapti tapatus identitetas. Panašų požiūrį išsako ir Jungtinių Tautų Generalinio sekretorius Ban Ki Moonas, teigdamas jog kiekvienas asmuo priklauso platesnei bendrijai, žmonijai. Būti globaliu piliečiu – reiškia elgtis atsižvelgiant į „kitą“, aplinką, universalias vertybes. Tai reiškia jausti pagarbą įvairovei ir ginti pliuralizmą.
Būti globaliu piliečiu – reiškia elgtis atsižvelgiant į „kitą“, aplinką, universalias vertybes
Liisa Jääskeläinen savo pranešime aiškino, jog Suomijos globaliojo švietimo modelis būtent ir yra kuriamas globaliojo identiteto, globalios kultūros formavimo pagrindu.
„Suomijos mokyklose mokiniai nuo pat pradinių klasių yra supažindinami su universaliomis, bendražmogiškomis vertybėmis, jiems yra suteikiami kultūriniai globaliojo švietimo pamatai. Tai – pradinis įdirbis, vėliau suteikiantis įrankius pažinti, suprasti, veikti“, – pasakojo prelegentė.
Tarptautinė konferencija „Globalaus švietimo scenarijus. Nuo sampratos iki veiksmų“ yra kofinansuojama ŠMM, ES ir URM Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis. Konferenciją organizuoja Lietuvos vaikų ir jaunimo centras kartu su ŠMM ir URM.
