Lapkričio pabaigoje Lietuvos universitetų rektoriams nutarus didinti minimalų stojamąjį balą nuo 2 iki 2,5, MOSTA išplatino pranešimą, kritikuojantį tokį sprendimą. Organizacija kelia klausimą, ar moksleivis, išlaikęs egzaminą ir surinkęs vos 16 balų (minimalų balų skaičių), yra vertas studijuoti aukštojoje mokykloje.
MOSTA: universitetams rūpi tik šlamantys
Kadangi nuo studentų skaičiaus priklauso universitetų finansavimas, [...] jiems svarbu pritraukti kuo daugiau studentų. Nėra svarbi jų kokybė, nesvarbu, ar pavyks juos gerai paruošti, nėra vertinamas jų įsidarbinamumas ir kiti rodikliai.
„Stojantysis surenka 2,5 balo jei mokykloje iš vieno dalyko turi vidurkį 10 (visi kiti dalykai gali būti 4) ir išlaikė 3 valstybinius brandos egzaminus: gimtosios kalbos 26 balai, matematikos – 16, užsienio kalbos – 16“, – rašoma pranešime.
Teoriškai tokių įvertinimų pakanka pavyzdžiui tiems, kurie ketina krimsti humanitarinių sričių mokslus – kad ir filologiją. Jeigu konkurencija tarp būsimų filologų per didelė ir 2,5 balo negana, galima pretenduoti į kitą universitetinę studijų programą.
„Kadangi nuo studentų skaičiaus priklauso universitetų finansavimas, [...] jiems svarbu pritraukti kuo daugiau studentų. Nėra svarbi jų kokybė, nesvarbu, ar pavyks juos gerai paruošti, nėra vertinamas jų įsidarbinamumas ir kiti rodikliai“, – teigia Gintautas Jakštas, MOSTA Studijų politikos analizės skyriaus vedėjas.
Anot jo, būsimi studentai pretenduojantys į valstybės finansuojamas vietas privalomai turi išlaikyti lietuvių kalbos, užsienio kalbos ir matematikos egzaminus, tačiau neaišku, kokiu lygiu.
„2,5 balo reiškia, kad studentas [...] egzaminuose surenka 25 procentus taškų. Kiek ieškojome, niekur pasaulyje neradome, kad stojant į universitetą būtų toks reikalavimas“, – dėsto G.Jakštas.
Specialisto nuomone, dabartinė situacija, kai į universitetus gali pakliūti moksleiviai, egzamine surinkę 16 balų, yra ydinga.
Aukšti balai – nėra studentų
„Manome, kad tokie [mokiniai] nėra pasirengę studijuoti universitete, todėl egzaminai turėtų būti išlaikyti bent jau pagrindiniu pasiekimų lygmeniu – surinkti 36 balai. Galbūt pagrindinį dalyką turėtų išlaikyti aukštesniuoju pasiekimų lygmeniu, tai yra, 86 [balai], nors tai būtų labai griežta“, – sako MOSTA ekspertas.
Manome, kad tokie [mokiniai] nėra pasirengę studijuoti universitete, todėl egzaminai turėtų būti išlaikyti bent jau pagrindiniu pasiekimų lygmeniu – surinkti 36 balai. Galbūt pagrindinį dalyką turėtų išlaikyti aukštesniuoju pasiekimų lygmeniu, tai yra, 86 [balai], nors tai būtų labai griežta.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) jau dabar kai kurioms studijų programoms taiko aukštesnę kartelę nei 2,5. Pavyzdžiui, į LSMU organizuojamas medicinos ir odontologijos studijų programas gali pakliūti tik tie, kurių minimalus konkursinis balas – 3,5. Kadangi konkurencija stojant į šią studijų programą didelė, praktikoje balas turi būti aukštesnis bent jau du kartus.
Norint studijuoti VU, balas negali būti mažesnis nei 3, o stojant į tokias programas kaip politikos mokslai, skandinavistika, medicina, genetika ir kelias kitas, minimalus konkursinis balas turi siekti 4.
„Jeigu reikėtų spėti, tai manyčiau, kad šie du universitetai ateityje galėtų galvoti apie aukštesnius konkursinius balus, – sako G.Jakštas. – Jeigu kalbėti apie kitus universitetus, jų turėtų arba labai smarkiai sumažėti, [arba] jeigu konkursinis balas būtų iškeltas iki 5–6, kai kuriuose neliktų nei vieno įstojusiojo. Tai jie apie tokius [balus] tikrai negalvos.“
VU: talentams reikia daugiau išlaidų
VU rektorius prof. habil. dr. Artūras Žukauskas teigia, kad nustačius 3-ijų ir 4-ių balų įstojimo karteles stengiamasi užtikrinti studijų kokybę, kuri atitiktų Vakarų universitetų lygį. Tačiau didesniam balo kėlimui trukdo nepalanki finansavimo sistema.
„Mes atsisakydami tų [studentų], kurie surenka tarp 2,5 ir 3 balų, juos kartu su finansavimu atiduodame kitiems universitetams, o už tai, kad keliame kokybės reikalavimus, negauname nieko papildomo.
Balą mes galėtume pakelti ir aukščiau, turėti mažiau studentų, jeigu valstybė suprastų, kad tokius studentus mokyti brangiau. Talentams reikia daugiau išlaidų“, – teigia A. Žukauskas.
Mes atsisakydami tų [studentų], kurie surenka tarp 2,5 ir 3 balų, juos kartu su finansavimu atiduodame kitiems universitetams, o už tai, kad keliame kokybės reikalavimus, negauname nieko papildomo.
Kadangi VU kol kas neišvystė rinkodaros užsienyje, anot rektoriaus, balas keliamas neskubant, stebint, kaip į tai reaguoja moksleiviai.
„Mums labai svarbu [...] ar moksleiviai mokosi geriau, ar siekia geresnių mokyklinių balų“, – sako jis. Tačiau kol kas balo dydį ir studijų kokybę lemia kompromisas.
„Mes būtume laimingi nors ir šiandien padidindami balą iki 4-ių, bet tuomet iš karto prarastume apie 10 procentų studentų. Jeigu įvestume 5 – dar 10–15 procentų. Svajonė būtų bent 5 balus turėti, bet tada finansiškai labai nukentėtume. Mes nematome finansavimo ir studijų kokybės sąsajų, todėl tenka priimti kompromisą“, – teigia A.Žukauskas.
KTU: kartelė turėtų kilti labiau
Apie finansavimo reformos reikiamybę taip pat užsimenantis Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius prof. habil. dr. Petras Baršauskas teigia, kad įstojimo kartelės pakėlimas iki 2,5 jų universitete nieko nepakeis.
„Balo pakėlimas iki 2,5 universitetui įtakos beveik visai neturės, nes studijas KTU paprastai renkasi stiprūs abiturientai, tad ir jų konkursiniai balai yra aukštesni. Jeigu norime kalbėti apie kokybišką aukštąjį mokslą Lietuvoje, ta kartelė turėtų dar labiau kilti“, – komentuoja jis ir priduria, kad universitetas kai kurioms programoms slenkstį planuoja kilstelėti dar labiau.
„Manyčiau, kad minimalus stojamasis balas turėtų būti toks, kad į universitetus patektų motyvuoti, tinkamai studijoms pasirengę jaunuoliai, kuriems pirmajame kurse nebereikėtų kaišioti iš mokyklos atsineštų žinių spragų. Tai ypač aktualu svarstant apie studijų trukmės trumpinimą Lietuvoje“, – teigia P.Baršauskas.
Esame tarsi užburtame rate: finansavimas priklauso nuo studentų skaičiaus, o studentų skaičius – nuo minimalaus stojimo balo. Tad balo drastiškai didinti universitetai tikrai nesiryš, jei tai grės apčiuopiamais finansiniais praradimais universitetui.
Rektoriaus nuomone, minimalus stojamasis balas turėtų būti keliamas bendru universitetų sutarimu, nedarant išlygų nei pretenduojantiems į valstybės finansuojamas, nei į nefinansuojamas vietas.
„Tačiau svarbu suprasti, kad vien tik stojamojo balo didinimas kokybės aukštajame moksle nesukurs“, – dėsto rektorius.
Jo teigimu, reikia spręsti ir kitas švietimo sistemos problemas – pertvarkyti bendrojo lavinimo mokyklas, keisti universitetų finansavimo tvarką, kuri būtų siejama ne su kiekybiniais rezultatais, o su kokybe.
„O kol tai įvyks, esame tarsi užburtame rate: finansavimas priklauso nuo studentų skaičiaus, o studentų skaičius – nuo minimalaus stojimo balo. Tad balo drastiškai didinti universitetai tikrai nesiryš, jei tai grės apčiuopiamais finansiniais praradimais universitetui“, – aiškina P.Baršauskas.
VDU: aukštas balas – kliūtis užsieniečiams
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), kelioms programoms, pavyzdžiui, biotechnologijai ar vaidybai, taikantis 3-ijų balų įstojimo kartelę, skeptiškai žiūri „į begalinį“ stojamojo balo kėlimą.
Universiteto prorektorius doc. dr. Kęstutis Šidlauskas, kalbėdamas apie minimalaus konkursinio balo didinimą, apie finansinius praradimus neužsimena. Jis teigia, kad aukštas konkursinis balas užkirs kelią į universitetą patekti tiems, kurie pirmuoju pasirinkimu neįstoja į norimą specialybę.
„Labai geras mokinys, kuris ruošėsi, laikė biologijos, chemijos ir lietuvių kalbos egzaminus, yra visiškai nekonkurencingas stojant į humanitarinius [mokslus], į menus ir ten gali gauti 3–4 balus. Ar jį mes vadinsime blogu mokiniu? Anaiptol, – teigia prorektorius. – Dėl to nevaizduojame kažkokio super ryklio ir nesakome, žinote, mūsų minimalus konkursinis balas bus 5 ar 7 – kaip sako kai kurie kiti rektoriai.“
Anot K. Šidlausko, dar labiau keldami minimalų konkursinį balą, turėtume pamiršti užsienio studentus, lietuvaičius, kurie vidurinį išsilavinimą įgijo užsienyje, kurie mokyklą baigė prieš kelis metus.
VDU praras apie 100–200 studentų
Esu įsitikinęs, kad tik maža jų dalis sutiks gaišti laiką, mokėti pinigus ir Nacionaliniame egzaminų centre specialiai laikyti papildomus egzaminus vardan to, kad įstotų į lietuvių universitetą. Jie apsisuks ir nueis į užsienio mokyklas.
„Jiems sukeliami papildomi barjerai. Esu įsitikinęs, kad tik maža jų dalis sutiks gaišti laiką, mokėti pinigus ir Nacionaliniame egzaminų centre specialiai laikyti papildomus egzaminus vardan to, kad įstotų į lietuvių universitetą. Jie apsisuks ir nueis į užsienio mokyklas.
Jeigu tai mūsų tikslas, tai – valio, bet aš abejoju, kad toks jis turėtų būti“, – argumentuoja VDU prorektorius.
Dabar, pakėlus minimalų konkursinį balą iki 2,5, universitetas, anot K.Šidlausko, kitąmet turėtų prarasti apie 100–200 studentų.
„Priešingai nei parašyta kai kuriuose straipsniuose, pagrindiniai studentai pas mus stoja su pakankamai aukštais balais ir mes balo prasme kažkuo neišsiskiriame nuo kitų universitetų vidurkio“, – sako prorektorius.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrojo priėmimo organizavimui (LAMA BPO) duomenimis, 2016 metais su VDU studijų sutartis pasirašiusiųjų ir į valstybės nefinansuojamas vietas pretendavusių vidutinis konkursinis balas buvo 4,31 ir jis iš tikrųjų panašus į kitų universitetų vidurkius. Tačiau MOSTA išplatintame pranešime teigiama, kad pakėlus įstojimo kartelę iki 5, į šį universitetą 2016-aisiais nebūtų įstoję apie 50 procentų visų studentų.
LEU: mokiniai iš regionų neįstos
Į Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) ir į valstybės nefinansuojamas vietas įstojusiųjų vidurkis, LAMA BPO duomenimis, šiek tiek mažesnis nei VDU studentų, tačiau universiteto rektorius sprendimą pakelti minimalų konkursinį balą iki 2,5 vertina kaip neblogą – geriau pasirengusius moksleivius išmokyti lengviau, jie greičiau perpranta studijuojamus dalykus.
„Jei pasižiūrėsime į mūsų universiteto patirtį, šis balas nesukels jokių keblumų ar stresinių nuotaikų. Į valstybės finansuojamas pedagogikos vietas praėjusiais metais įstojusiųjų balai prasideda nuo 5,8. Bet yra kitų programų, pavyzdžiui, socialinis darbas arba medijų technologijos, į kurias įstoja ir su mažesniais balais“, – teigia LEU rektorius prof. habil. dr. Algirdas Gaižutis ir priduria, kad minimalaus balo pakėlimas labiausiai pakeis savo lėšomis studijuojančiųjų skaičių ir vis dėlto tai taps tam tikru iššūkiu.
Keliant balą dar labiau, A.Gaižučio nuomone, regionuose vidurinį mokslą kremtantiems mokiniams galimybė įstoti į universitetą mažėtų.
Bendri standartai varžo universitetų autonomiją
Siekiant teisės, kad aukštasis mokslas būtų prieinamas [visiems] ir starto pozicija būtų vienoda, [...] reikia turėti omeny studentų įvairovę – vien tik keliant stojamąjį balą, kokybės vienu ypu neužtikrinsi.
„Siekiant teisės, kad aukštasis mokslas būtų prieinamas [visiems] ir starto pozicija būtų vienoda, [...] reikia turėti omeny studentų įvairovę – vien tik keliant stojamąjį balą, kokybės vienu ypu neužtikrinsi“, – argumentuoja LEU rektorius.
Anot A.Gaižučio, Lietuvos universitetai per daug koncentruojasi į konkurenciją, o universitetus kontroliuojančius institucijos pamiršta universitetų teisę į autonomiją.
„Finansiškai klasikiniai universitetai (tokie kaip VU ar VDU – aut. past.) gali jaustis tvirtai, nes pasiūlo daug įvairių programų. O profiliuoti, pavyzdžiui, kaip mūsų, kai esame susieti su švietimo sistema ir kitų studijų programų neįvedame, rinkos sąlygomis sukasi žymiai sunkiau“, – aiškina A.Gaižutis, kurio nuomone, siekiant nesubendravardiklinti universitetų įvairovės, nereikėtų orientuotis į bendrus standartus.
Švietimo ir mokslo ministerija: finansuosime kokybę
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, anksčiau vadovavusi Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui, o dabar turinti teisę tvirtinti minimalius stojimo į aukštąją mokyklą rodiklius, džiaugiasi universitetų iniciatyva kelti minimalųjį konkursinį balą.
„Jeigu (į universitetus – aut. past.) ateina silpnai pasiruošę studentai, tai kas turi įvykti universitetinių studijų metu, kad universitetą pabaigtų labai stiprus absolventas. Todėl manau, kad noras ir diskusijos kelti kartelę yra labai svarbios [...], tačiau tai nėra vienintelis instrumentas, kuris užtikrintų studijų kokybę“, – sako ministrė.
Skiriant finansavimą aukštosioms mokykloms siektume finansavimą labiau sieti su rezultatais.
Paklausta, ar ministerija būtų linkusi spausti universitetus įstojimo kartelę aukštinti dar labiau ar tai vis dėlto būtų palikta universitetų iniciatyvai, J.Petrauskienė teigia, kad žodis „spausti“ yra per aštrus. Atliepdama į VU ir KTU rektorių žodžius, ji užsimena apie aukštųjų mokyklų finansavimo pertvarką.
„Skiriant finansavimą aukštosioms mokykloms siektume finansavimą labiau sieti su rezultatais“, – sako ministrė.
Vienoda kartelė – visiems
Ji taip pat pabrėžia, kad vienoda kartelė būtų taikoma visiems – ir į valstybės finansuojamas, ir į nefinansuojamas vietas besitaikantiems studentams: „Jeigu norime užtikrinti kokybiškas studijas, svarbu, kad toje pačioje auditorijoje nebūtų labai didelių skirtumų tarp studentų, jeigu jie ateina labai skirtingai pasirengę“.
Kol kas konkursinius balus valstybės nefinansuojamiems studentams aukštosios mokyklos skaičiuoja savo nustatyta tvarka, tačiau nuo kitų metų, įsigaliojus naujai Mokslo ir studijų įstatymo redakcijai, tiek savo, tiek valstybės lėšomis studijuojantiems studentams reikalavimai suvienodės.
