26-erių G.Lomanaitė Lietuvoje baigė bakalauro studijas Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute Vilniaus universitete. Po kelerių metų pertraukos įstojo į tarptautinės magistrantūros ISM vadybos ir ekonomikos universiteto programą – tarptautinę vadybą ir rinkodarą. Šiuo metu mergina studijuoja Norvegijoje.
„Viena iš ISM siūlomų studijų mainų programų yra dvigubo diplomo programa su BI Norvegijos verslo mokykla (BI Norwegian Business School – angl.). Taigi padaviau prašymą ir šiuo metu esu viena iš šešių ISM studentų, pagal šią programą besimokančių Osle“, – 15min „Studentų zonai“ apie studijas Norvegijoje ėmė pasakoti G.Lomanaitė.
Pagal šią programą, anot Guodos, sėkmingai pabaigus du semestrus užsienio universitete, gaunami du diplomai – ISM ir atitinkamo užsienio universiteto. Merginos studijų kryptis nepakito – Osle ji studijuoja tarptautinę vadybą (international management – angl.).
BI Norvegijos verslo mokykla – privatus universitetas, šiuo metu Osle turintis apie 7000 studentų ir kelis padalinius šalyje. Universitete dauguma programų dėstomos anglų kalba, daug studentų iš įvairių šalių.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr. /BI Norvegijos verslo mokykla |
Nesiskiria su tabako paketėliais
Jau atvykusi į Oslą Guoda didelių problemų neturėjo: kaip ir kiekvienas tarptautinis studentas, turėjo užsiregistruoti migracijos tarnyboje, deklaruoti gyvenamąją vietą, pasitikrinti sveikatą.
„Universitetas nemažai padeda tvarkant šiuos klausimus ir stengiasi palengvinti procedūras tarptautiniams studentams“, – teigia mergina.
„Jiems tai taip natūralu, kad netgi viešas prezentacijas daro to paketėlio neišsiėmę“, – apie tarp jaunimo paplitusį tabako produktą pasakoja mergina.
Lietuvės manymu, Norvegija kultūriškai gana artima mūsų šaliai, todėl kultūrinio šoko atvykusi į Oslą studijuoti ji nepatyrė.
„Žinoma, iš pradžių atrodo, kad norvegai gana šalti ir uždari žmonės, tačiau jie panašūs į lietuvius – iš pirmo žvilgsnio gana santūrūs, tačiau susidraugavus šilti žmonės“, – pastebi ji.
Vis dėlto kai kurie jaunimo įpročiai Guodą nustebino.
„Pavyzdžiui, jaunimas itin mėgsta tabako produktą „Snus“. Tai – lyg nedideli tabako paketėliai, kurie dedami už viršutinės lūpos. Jiems tai taip natūralu, kad netgi viešas prezentacijas daro to paketėlio neišsiėmę“, – pasakoja mergina.
Egzaminai – ant kalkinio popieriaus
Bene didžiausias skirtumas lyginant Lietuvos ir Norvegijos studijų kultūras pastebimas santykiuose su dėstytojais.
„Norvegijoje jis mažiau formalus. Pavyzdžiui, į dėstytojus beveik visada kreipiamasi vardu, skatinama daugiau bendrauti ne paskaitų metu. Studentai itin daug laiko praleidžia bibliotekoje ar bendro mokymosi zonose, beveik kiekvienas dalykas turi grupinių užduočių ar rašto darbų, taip stengiamasi paskatinti studentus dirbti grupėse“, – pasakoja mergina.
Dar vienas, anot jos, smagus dalykas, kad universitetas prenumeruoja didelę dalį pagrindinių leidinių (dienraščių, periodinių, duomenų bazių ir pan.), susijusių su siūlomomis studijų programomis.
Griežta egzaminų tvarka
Pats egzaminas rašomas ant specialaus kalkinio popieriaus trimis kopijomis, kurių dvi atiduodamos, o trečioji lieka studentui.
„Atsiskaitymų, ypač egzaminų, tvarka gana griežta, nes universitetas (egzaminų centras) yra sudaręs atskirą sutartį dėl egzaminų vykdymo. Taigi kiekvienas studentas informuojamas elektroniniu paštu apie visą sesijos grafiką ir egzaminų vietas“, – tęsia lietuvė.
Egzamine prižiūrėtojais dirba senjorai, kurie labai atsakingai žiūri į savo pareigas. „Pats egzaminas rašomas ant specialaus kalkinio popieriaus trimis kopijomis, kurių dvi atiduodamos, o trečioji lieka studentui. Taip pat buvusių egzaminų (bent trejų metų) klausimai yra įkeliami į kurso vidinę programą, kad studentai galėtų susipažinti su galimų klausimų pavyzdžiais“, – apie egzaminų tvarką pasakoja Guoda.
Jai su kolegomis iš Lietuvos per sesiją jau teko patirti, ką reiškia tą pačią dieną laikyti du egzaminus.
„Praleidome septynias valandas auditorijoje. Negalėjome per pertrauką naudotis kompiuteriais ar mobiliaisiais telefonais, o iš pačios auditorijos išeiti trumpam buvo galima tik su palyda – egzamino prižiūrėtojais“, – apie egzaminus pasakoja mergina.
Universitetas garantuoja vietą bendrabutyje
Guoda gyvena bendrabutyje. Osle studentų bendrabučiai priklauso studentų organizacijai, kuri prižiūri ir administruoja visą sistemą.
„BI universitetas garantuoja, kad tarptautiniai studentai, atvykę mokytis, gaus apgyvendinimą bendrabutyje. Prašymai teikiami per centralizuotą internetinę sistemą, sudaromas preferencijų sąrašas pagal bendrabučio vietą ir sąlygas. Ir po kiek laiko gaunamas atsakymas, kuriame iš pasirinktų bendrabučių yra paskirta vieta“, – pasakoja lietuvė.
Bendrabučių nuomos kainos svyruoja nuo 2500 iki 4500 Norvegijos kronų.
„Norvegija nėra pigi šalis, tad reikėtų pasidomėti stipendijų programomis“, – Guoda pataria studentams, galvojantiems apie studijas Osle.
Šiuo metu Guoda nedirba, tačiau dairosi darbo galimybių. Dauguma studentų, pasak jos, pradeda dirbti kavinėse, baruose ar kur kitur pagalbiniu personalu.
„Pramoksta norvegų kalbos, o tuomet ieško darbo pagal specialybę“, – paaiškina Guoda.
Anot jos, studijos Osle atvėrė jai galimybę studijuoti tarptautiniu mastu, leido jai susipažinti su jaunais žmonėmis iš viso pasaulio.
„Taip pat patirti skirtingą darbo kultūrą, įgyti naujų kompetencijų, išplėsti profesinį akiratį – visa tai padidina žmogaus, kaip darbuotojo, konkurencingumą rinkoje“, – apibendrina studijas Osle Guoda.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr. /Guoda Lomanaitė |
Studijuojate užsienyje? Pasidalykite savo įspūdžiais, siųsdami savo tekstą ir nuotraukas el. paštu studentai@15min.lt.
