Iš beveik trijų šimtų apklaustų moksleivių trečdalis heteroseksualių ir dvigubai daugiau homoseksualių bei biseksualių paauglių sako patiriantys patyčias dėl jų esamos ar tariamos seksualinės orientacijos bei lytinės tapatybės. Tarp apklaustųjų homoseksualių moksleivių neatsirado nė vieno nemačiusio ar negirdėjusio apie tokį elgesį.
Apklausa taip pat parodė, kad berniukai pravardžiuojami du kartus dažniau nei mergaitės (atitinkamai 72 proc. ir 30 proc.). Tarp įžeidimų vyriškos giminės žodžiai buvo minimi beveik 5 kartus dažniau nei moteriškos giminės, moksleivius, iš kurių tyčiojamasi dažniausiai įvardijant „pydaras“, „gėjus“, „lesbė“.
Patyčių neidentifikuoja nei moksleiviai, nei pedagogai
Moksleivių apklausos rezultatai rodo ir informacijos apie patyčias trūkumą: trečdalis į anketos klausimus atsakiusių moksleivių sako, kad jų lankomoje mokykloje homofobinės ar su lyties tapatybe susijusios patyčios neegzistuoja, nors 68 proc. iš jų anksčiau anketoje nurodė, kad tokį elgesį dažniau ar rečiau pastebi, apie jį išgirsta arba sužino.
Problemą sunkiai atpažįsta ir dalis pedagogų – trečdalis žeminimą patyrusių vaikų ir paauglių sako, jog mokytojai į tokias patyčias dėmesio nekreipia.
Tyrimas taip pat rodo, kad pedagogai ne tik dažnai nereaguoja, bet ir patys tyčiojasi – net 40 proc. visų apklaustųjų nurodė, jog mokytojai dažniau ar rečiau yra buvę patyčių dėl seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės iniciatoriais.
Moksleiviai pasigenda ir mokyklų pozicijos: du trečdaliai sako, kad mokyklos personalas nekalba apie patyčių seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės pagrindu daromą žalą arba jie apie tokią mokyklos poziciją nieko nežino.
Mokykloje be patyčių vaikai pasiekia daugiau
Apklausą atlikusių VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ direktorė, edukologė Vilma Gabrieliūtė apibendrina – situacija nėra gera, tačiau rimtai sprendžiant homofobinių patyčių ir juokelių apie tapatybę klausimą laimėtų visi: „Mokyklose, kuriose yra kuriama politika, nukreipta prieš patyčias dėl seksualinės orientacijos ir lyties, gerėja psichologinė atmosfera bei moksleivių mokymosi pasiekimai. Jauni žmonės žino, kad jie yra vertinami tokie, kokie yra, o esant reikalui gaus palaikymą“, – sako edukologė.
Mokyklose, kuriose yra kuriama politika, nukreipta prieš patyčias dėl seksualinės orientacijos ir lyties, gerėja psichologinė atmosfera bei moksleivių mokymosi pasiekimai, – sako edukologė.
V.Gabrieliūtė pabrėžia ir mokslu grįsto lytinio švietimo svarbą, kuris Lietuvos mokyklose sunkiai skinasi kelią. Anot edukologės, toks švietimas galėtų būti pirmutinė prevencija patyčioms prieš LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualūs, transseksualūs asmenys) mažinti: „Lytinis ugdymas apima ne tik mokslu grįstos informacijos apie lytinę elgseną bei reprodukcinę sveikatą prieinamumą, bet ir nuoseklų asmens ugdymą atsakingam lytiniam elgesiui, apimantį lytinio tapatumo suvokimą ir formuojant brandžius tarpusavio santykius“, – sako V.Gabrieliūtė
Homofobinėmis ir bifobinėmis patyčiomis vadinamas tyčiojamasis ir menkinimas dėl esamos ar tariamos seksualinės orientacijos Patyčios dėl lyties dažnai pasireiškia menkinančiais tos lyties žmogų posakiais, kurie apibendrintai išreiškia stereotipišką, neigiamą visuomenės požiūrį į tam tikrą lytį, rodo nepakantumą ar panieką tai jai.
Apklausa atlikta elektroniniu būdu, į klausimus atsakė 296 Lietuvos vidurinėse mokyklose besimokantys moksleiviai.
