Į EHU priimta šiek tiek mažiau studentų nei pernai

„Vienose studijų programose situacija eina geryn, kitose matome, kad yra mažėjimas, bet natūralu, kad studentų norai keičiasi. Bendras būsimų pirmakursių skaičius, palyginti su pernai, deja, yra sumažėjęs 11 proc. – pernai buvo 294, šiemet yra 260, bet priėmimas tebevykdomas per LAMA BPO sistemą“, – sakė M.Milta.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Maksimas Milta

Jo teigimu, dauguma priimtųjų – apie 95 proc. – yra baltarusiai, taip pat įstojo keletas Ukrainos, Rusijos, Vidurio Azijos šalių, Švedijos piliečių.

EHU dar vykdo priėmimą į doktorantūrą, be to, neįstojusieji dar gali pasirinkti parengiamųjų metų programą, skirtą išlyginti išsilavinimo skirtumams prieš mokslus universitete.

„Iš esmės nepaisant visų iššūkių, su kuriais susiduria universitetas, mes džiaugiamės stojančiųjų, jų tėvų pasitikėjimu, ir ypač džiugina jų aukšti vidurkiai“, – teigė M.Milta.

Iš viso nuo naujų mokslo metų, kurie EHU prasideda spalį, čia turėtų studijuoti daugiau kaip 700 studentų.

Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) pernai gruodį paskelbė neigiamą EHU įvertinimą. Ataskaitoje neigiamai įvertintas EHU strateginis valdymas bei mokslo ir (arba) meno veikla. Kaip pažymėjo SKVC, toks įvertinimas yra pagrindas panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.

Po šių vertinimų Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimą, kad EHU studijas gali vykdyti iki 2019 metų liepos. Tačiau pavasarį Seimas įteisino specialų egzilyje veikiančių universitetų statusą – pagal šį sprendimą priverstinėje emigracijoje veikiantiems universitetams numatyta taikyti specialius studijų krypčių vertinimo kriterijus.

EHU – privatus 1992 metais Minske įsteigtas ir vėliau Baltarusijos valdžios uždarytas universitetas. 2004 metais universitetas priėmė Lietuvos Vyriausybės kvietimą ir persikėlė į Vilnių.

Tarp universiteto donorų yra Europos Sąjunga, Lietuvos Vyriausybė, priemones ir paramą EHU telkia JAV įsikūrusi ne pelno organizacija „Friends of EHU“, speciali Vokietijoje įsteigta organizacija.