Iš viso Klaipėdos mieste yra 32 bendrojo ugdymo mokyklos, trijose jų specialiųjų poreikių turinčių vaikų mokymas vyko ir iki šiol.
Anot Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus patarėjos Vidos Bubliauskienės, balandžio 12 dieną į mokyklas grįžo šiek tiek daugiau nei 60 proc. pradinukų.
Patarėjos teigimu, galutinis grįžusių mokinių skaičius paaiškės trečiadienį. Pradinių klasių mokinių tėveliai informaciją apie atnaujinamą mokymą kontaktiniu būdu gavo elektroninėmis priemonėmis iš švietimo įstaigos, kurioje vaikas mokosi. Vyriausybė trečiadienį peržiūrėjo savivaldybių, kuriose, atsižvelgiant į naujausius duomenis, gali būti nustatomos švelnesnės karantino režimo priemonės negu visoje šalyje, sąrašą.
Nuspręsta į jį įtraukti ne tik tas savivaldybes, kuriose 14 dienų COVID-19 ligos sergamumo rodiklis 100 000 gyventojų yra mažesnis kaip 200 atvejų, bet ir tas savivaldybes, kuriose sergamumas neviršija 300 atvejų. Į šį sąrašą nuo šiol patenka ir Klaipėdos miesto savivaldybė bei kaimyninės Klaipėdos rajono ir Kretingos rajono savivaldybės. Jose leidžiamas pradinukų ugdymas mišriu būdu, mokinių ir pedagogų netestuojant kaupinių metodu. Tačiau nors kaupinių metodu atliekamas testavimas nebėra privalomas į mokyklas grįžtantiems pradinukams, išlieka rekomendacija testavimą šiuo metodu mokyklose daryti kartą per savaitę.
Jei situacija pablogės
Jei per dvi savaites sergamumas savivaldybėje išaugs ir perkops 200 atvejų, Klaipėda bus išbraukta iš savivaldybių, kuriose taikomi švelnesni ribojimai, sąrašo ir tada mokymą jau gali tekti organizuoti vykdant testavimą.
„Jeigu Klaipėdos mieste bus nutarta, kad pradinukus ir visus įstaigoje dirbančius darbuotojus testuojame kartą per savaitę, tai bus daroma pačioje mokykloje. Niekur nereikės važiuoti nei darbuotojams, nei mokiniams“, – pabrėžė Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorė Jūratė Grubliauskienė.
Jeigu nebus gauti tėvų sutikimai ir priimta tokia nuostata, Klaipėdoje atlikti testavimą kaupinių metodu nebus privaloma, o darbuotojai turės darytis profilaktinius tyrimus kas 7 arba 10 dienų.
Dabar sąraše esančios savivaldybės, kuriose sergamumas yra 200-300 atvejų, jei sergamumas per 2 savaites jose nesumažės iki mažiau nei 200 atvejų, iš jo bus išbrauktos. Tada jos turės pereiti prie testavimo kaupinių metodu arba nuotolinio ugdymo. Klaipėdos miesto savivaldybėje dabar šis rodiklis siekia 170,4 atvejo 100 000 gyventojų.
Pedagogams privalomas periodinis tikrinimasis
„Švietimo paslaugas teikiantys darbuotojai yra priskirti prie tos grupės, kuriems nėra privaloma būti pasitikrinusiems iki sugrįžtant į darbą. Yra aiškiai pasakyta, kad švietimo paslaugas ir veiklą vykdantys darbuotojai yra priskiriami prie darbų ir veiklos, kuriuose leidžiama dirbti darbuotojams periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga“, – praėjusią savaitę kalbėjo J.Grubliauskienė.
Anot direktorės, svarbiausia, kad pagal įstaigos vadovo sudarytą periodinių pasitikrinimų planą žmogus pats nieko nelaukdamas registruotųsi. „Svarbu, kad per tas 10 dienų, kai jis sugrįžo į darbą, būtų įdėtos visos pastangos, kad testas būtų atliktas“, – akcentavo vadovė.
J.Grubliauskienės teigimu, apie profilaktinius patikrinimus jau buvo kalbama nuo vasario mėnesio, todėl darbuotojai apie tai žinojo. Tačiau iš pradžių jie nebuvo privalomi.
„Žinoma, dabar atsirado streso, nes tai tapo privaloma“, – pasakojo direktorė.
Nušalininmas – kraštutinė priemonė
Klaipėdos miesto savivaldybės Teisės skyriaus vyresnioji patarėja Eglė Mockienė teigė, kad, pasikeitus Vyriausybės nutarimui, švietimo darbuotojai yra įtraukiami į asmenų, privalančių testuotis, sąrašą. Todėl, anot E.Mockienės, sankcijos numatytos ir Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme, kad, darbuotojui atsisakius pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, ar nepasitikrinus dėl labai svarbių priežasčių, atsižvelgiant į darbo pobūdį, yra siūlomi keli variantai, nebūtinai tik nušalinimas nuo darbo.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija taip pat pabrėžia, kad nušalinimas nuo darbo turėtų būti kraštutinė priemonė, kai negalima taikyti kitų alternatyvų. Tai būtų skyrimas dirbti nuotoliniu būdu“, – pabrėžė E.Mockienė.
