„Artimiausiu metu turėsime pakartotinai skelbti naują konkursą į šias pareigas“, – BNS teigė Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.
Nuolatinio vadovo MOSTA neturi nuo 2016 metų pabaigos – nuo tos dienos, kai šio centro vadovės pareigas paliko tuomet švietimo ir mokslo ministre paskirta Jurgita Petrauskienė.
Naujo vadovo atranka nebuvo skelbiama dvejus metus, tačiau paskelbus konkursą prieš kelias savaites norinčiųjų vadovauti neatsirado.
Pateikti dokumentus į šį konkursą buvo galima per dvi savaites – konkursas paskelbtas lapkričio 20 dieną, o baigėsi gruodžio 4-ąją.
MOSTA vadovo atranka buvo sulaukusi ir kritikos. Kaip rašė dienraštis „Lietuvos žinios“, Lietuvos sociologų draugija paragino stabdyti ir iš naujo skelbti konkursą, nes reikalavimai būsimam centro direktoriui jame suformuluoti pažeidžiant skaidrumo principus ir yra diskriminaciniai.
Reikalavimuose be kita ko numatyta, kad kandidatai privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą – socialinių, fizinių ar technologijų mokslų krypčių magistro kvalifikacinį laipsnį. Anot sociologų, pagal centro funkcijas akivaizdu, kad visiškai be pagrindo diskriminuojami humanitarinių ar biomedicinos sričių atstovai.
Taip pat tarp reikalavimų akcentuojami gebėjimai ir žinios, susijusios su vadovaujamo darbo valstybės tarnyboje patirtimi. Lietuvos sociologų draugija teigia, kad taip diskriminuojami vadovavimo patirties ne valstybės tarnyboje turintys kandidatai.
Pasak Vyriausybės kanclerio A.Stončaičio, reikalavimai buvo adekvatūs, tačiau pastebėjimai bus įvertinti.
„Šiam centrui tapus pavaldžiam Vyriausybės kanceliarijai, buvo nuspręsta praplėsti MOSTA funkcijas, kad šios apimtų ne tik švietimo sektorių, kaip buvo iki tol, bet ir kitas veiklas, pavyzdžiui, norime ugdyti MOSTA kompetencijas žmogiškųjų išteklių valdymo, migracijos bei inovacijų srityse. Atsižvelgiant į šiuos tikslus, buvo iškelti atitinkami konkurso reikalavimai. Mano nuomone, reikalavimai tikrai nėra diskriminuojantys. Skelbiant naują konkursą, įvertinsime Vyriausybės kanceliarijai pateiktus pastebėjimus“, – BNS teigė kancleris.
Vyriausybės kanceliarija BNS anksčiau yra aiškinusi, kad dvejus metus MOSTA direktoriaus atranka neskelbta dėl to, kad „šiam centrui tapus pavaldžiam Vyriausybės kanceliarijai, buvo kuriama nauja jo veiklos vizija – daug diskutuota, kaip ši įstaiga veiks būdama pavaldi jau nebe Švietimo ir mokslo ministerijai, o Vyriausybės kanceliarijai“.
Nuo 2017 metų sausio 1 dienos MOSTA, anksčiau buvęs pavaldus Švietimo ir mokslo ministerijai, perėjo Vyriausybės kanceliarijos žinion.
MOSTA, kaip skelbiama jos svetainėje, nešališkai, kompetetingai atlieka mokslo, studijų ir inovacijų sričių stebėseną, vertinimus, teikia Seimui bei Vyriausybei rekomendacijas dėl mokslo, studijų ir inovacijų politikos tobulinimo.
„Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras yra ekspertinė institucija, teikianti įrodymais grįstą informaciją ir rekomendacijas dėl visuomenei aktualių mokslo, studijų ir inovacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo sprendimų priėmimo“, – nurodo pats centras.
MOSTA direktoriaus patariamąjį organą – tarybą sudaro premjero patarėjas ekonomikos klausimais Lukas Savickas (pirmininkas), Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Raimundas Balčiūnaitis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas, Kauno kolegijos direktorius Mindaugas Misiūnas, Lietuvos edukologijos universiteto studijų prorektorė Vilija Salienė, Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrai.
MOSTA, be kita ko, pavesta atlikti ir Vyriausybės komisijos – Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų strateginės tarybos – sekretoriato funkcijas.
