Apie netikėtus gyvenimo pasirinkimus, teisės studijų prasmę ir ateities perspektyvas – 15min pokalbis su būsimuoju advokatu E.Lenkausku.
– Svarstėte apie krepšininko karjerą. Kaip nutiko, jog teisininko profesija tapo jūsų pašaukimu?
– Kai apsisprendžiau likti Lietuvoje, tada, dar būdamas vienuoliktokas, iš viso nežinojau, ką reikės toliau veikti gyvenime. Nelabai svajojau kažkuo būti. Neturėjau tvirtos nuomonės. Geriausiai man sekėsi matematika. Prasčiau – kalbos, istorija, nes lankant krepšinio treniruotes 7 kartus per savaitę daug laiko mokslams nelikdavo. Kitaip sakant, visos tendencijos rodė ne į teisinę pusę.
Didžiausią įtaką man padarė žmogus, kurį šiandien drąsiai galiu laikyti savo mentoriumi. Jis nebuvo nei mokytojas, nei šeimos narys. Tiesiog žmogus iš šalies, su kuriuo susipažinau visiškai atsitiktinai. Jis man ir papasakojo apie užsienio universitetus ir įvairias ateities galimybes bei įkvėpė siekti daugiau.
Nusprendžiau stoti į teisę. Dvyliktoje klasėje neišlaikiau bandomojo istorijos egzamino, kuris buvo pats svarbiausias stojimuose į teisės studijas. Tačiau prieš egzaminus labai susiėmiau ir valstybinį istorijos egzaminą išlaikiau labai gerai. Net jei kažkas nepasiseka iškart ar lengvai, svarbu neprarasti tikėjimo ir nepradėti galvoti, kad galbūt tai ne man. Kartais tereikia susiimti ir pradėti rimčiau darbuotis siekiant tikslo. Po neišlaikyto bandomojo kai kurie mano ketinimus studijuoti teisę vertino kaip juokus, bet nereikia tokių vertinimų per daug paisyti.
Dėl savo tikslo visuomet verta padaryti maksimumą ir kuo mažiau klausyti tų, kurie atkalbinėja ar kritikuoja – tokių bus visuomet.
Viską išsilaikiau ir įstojau į teisę MRU. Tiesa, į mokamas studijas. Aplink supančių žmonių nuolat buvau skatinimas eiti toliau. Jie vis kartojo: „Įstojai į mokamas studijas, pabandyk pereiti į nemokamas“. Žinojau, kad tokia galimybė yra, bet mano stojimo laikais tai pasisekdavo tik 1-2 žmonėms iš kurso.
Mokiausi labai intensyviai ir gavau nemokamą vietą iškart po pirmojo semestro. Universitetas netgi grąžino pinigus už tai, ką buvau sumokėjęs pirmajame semestre. Tai buvo ženklas, kad viskas įmanoma. Kai negauni visko iškart ir lengvai, tampi stipresnis, todėl džiaugiuosi, kad nepasidaviau mintims rinktis lengvesnį kelią. Dėl savo tikslo visuomet verta padaryti maksimumą ir kuo mažiau klausyti tų, kurie atkalbinėja ar kritikuoja – tokių bus visuomet. Geriau stengtis, kad aplink būtų kuo daugiau tų, kurie palaiko ir drąsina, net jei sėkmės tikimybė yra nedidelė.
– Kokias svarbiausias įžvalgas išsinešėte iš studijų?
– Ypač intensyviai mokytis reikia pirmaisiais studijų metais, kai mokomi bendrieji dalykai. Daugumai tie metai atrodo nesvarbūs, o iš tikrųjų tai yra vieni svarbiausių metų, sudedantys studijų pagrindus, tik daugelis tai supranta turbūt vėliau. Jei nori gerai varyti, turi tą daryti nuo pat pradžių.
Pavyzdžiui, „Motiekos ir Audzevičiaus“ advokatų kontora šiandien suteikia 1000 eurų stipendiją VU ir MRU studentui, kuris geriausiai baigė pirmą kursą. Jei studentas ir toliau gerai mokosi, kalbiname ateiti dirbti pas mus, suteikiame praktiką.
Pakartoti galiu ir tai, ką man patarė artimi žmonės studijų pradžioje: „Mokykis, stenkis, bet negalvok – baigsi universitetą, ir viskas bus duota. Jeigu vien tik gerai mokysiesi, niekuo neišsiskirsi, būsi lygus su visais. Turi galvoti, kuo gali būti išskirtinis“.
Galvodamas apie tai, kuo galiu išsiskirti, buvau įstojęs į nuotolines finansų studijas Londone. Anglų kalbos valstybinį egzaminą išlaikiau ne itin gerai, bet vėliau supratau, kad šią kalbą turiu įvaldyti idealiai. Per vasarą rimčiau pasimokiau, tuomet puikiai išlaikiau IELTS egzaminą – tai leido ir sėkmingai pradėti minėtas studijas Londone, ir vėliau sklandžiai dirbti su anglakalbiais verslo klientais.
Dar mokydamasis pradėjau dirbti advokatų kontoroje. Nors pradėjau nuo nedidelių užduočių, greitai ėmiau suvokti, kas tai per darbas, ir ko galiu tikėtis ateityje. Kai studijuoji dirbdamas, supranti, į ką reikia atkreipti daugiau dėmesio. Studijos įgyja visai kitą prasmę. Nemanau, kad visiems dar besimokant reikia pulti dirbti – tikrai prasminga ir visą laiką skirti ir atsidėti mokslams. Man tiesiog knietėjo kuo greičiau išbandyti ir pajausti profesiją tokią, kokia ji yra ne teorijoje, o šiuolaikiniame versle.
Dar vienas dalykas, kas nebuvo labai akcentuojama ir ką galiu šiandien patarti kitiems – universitete daug dėmesio reikia skirti socialiniams įgūdžiams ir mokytis megzti ryšius. Bendravimo įgūdžiai yra labai svarbūs visose profesijose, tik mūsų universitetai tai mažiau pabrėžia.
Pradėjus studijuoti atrodo, kad sėkmingai karjerai pakanka tiesiog labai gerai išmanyti dalykus, turėti stiprų teorinį bagažą. Tai svarbu, bet dar svarbiau žinoti kaip bendrauti, kaip prieiti prie žmogaus, pradėti pokalbį, kad galėtum tas savo žinias panaudoti. Užsienio universitetai ypatingai daug dėmesio skiria vadinamiesiems „minkštiesiems“ įgūdžiams. Be to, ateityje su kolegomis iš studijų vienaip ar kitaip susidursi, o, tarkime, verslo derybas pradėti su buvusiu kursioku, kurį gerai pažįsti, yra žymiai lengviau nei su žmogumi, apie kurį nieko nežinai.
Teisininkas visais laikais nepražus. Kai tu žinai teisę, tau viskas daug aiškiau – nuo ko pradėti, kokių leidimų reikia, į kokias institucijas reikia kreiptis. Baigęs teisę jautiesi tvirtas visose situacijose.
Šiandien vis svarbiau ir ugdyti suvokimą, kad universitete mokymasis nesibaigia. Ypač pasirinkus tokią sritį, kur viskas keičiasi labai greitai ir atsilikti nuo įstatymų naujovių negali. Tuo pačiu turi sekti ir verslo aktualijas, žinoti, kuo gyvena klientai, išmanyti jų sektorių. Nuolatinio mokymosi idėją svarbu suprasti kuo anksčiau, vėliausiai – universiteto suole.
Ypač teisininkams svarbu neatitrūkti ir nuo mokslo pasaulio, suprasti, kaip keičiasi idėjos, kur link juda konkrečios sritys. Gali atrodyti, kad viską šiandien bet kada gali išsigūglinti, bet kad tai galėtum efektyviai daryti, taip pat būtina daug žinoti.
– Kiek, jūsų manymu, teisinis išsilavinimas bus svarbus ateityje?
– Teisininkas visais laikais nepražus. Kai tu žinai teisę, tau viskas daug aiškiau – nuo ko pradėti, kokių leidimų reikia, į kokias institucijas reikia kreiptis. Baigęs teisę jautiesi tvirtas visose situacijose. Žinai, kad tavęs niekas neapgaus. Teisinės žinios suteikia saugumo jausmą ir mane gelbėja kiekvieną dieną. Be teisininkų neįsivaizduojamas bet koks verslo pasaulis – jie geba įžvelgti rizikas ir numatyti situacijas iš anksto, ko kartais negeba kitų sričių specialistai. Galiausiai, turiu daug pažįstamų, kurie baigę teisę vėliau nueina į verslą.
Net ir startuoliai šiandien kuo anksčiau į savo komandą bando pajungti teisininką, ypač naujuose versluose, kurių teisinės bazės tik kuriamos. Šiandien teisininkas nėra toks, kokį galbūt daugelis įsivaizduoja – tikrai nepakanka žinoti kodeksus ir įstatymus. Dirbdamas versle, turi žinoti, kas vyksta konkrečiose tavo klientų srityse, kokiomis aktualijomis jie gyvena, ir ne tik informuoti apie įstatymų pakeitimus, bet padėti pasverti daugelį verslo sprendimų, įvertinti rizikas, mokėti patarti verslo klausimais.
– Kokios yra jūsų tolimesnės ateities ambicijos?
– Šiandien mano gyvenimas yra suplanuotas 10 metų į priekį. Nes neįdomu kitaip! (juokiasi). Man patinka žinoti savo tikslus daugeliui metų į priekį ir jų siekti. Šiuo metu esu išlaikęs advokatų kvalifikacinį egzaminą ir netrukus duosiu priesaiką. Toliau svarstau apie ištęstines studijas Londone.
Krepšinis mane užgrūdino siekti tikslo. Kad ir kaip sunku, tu sukandęs dantis imi ir padarai.
Taip pat turiu minčių išvykti pastudijuoti į JAV. Nors studijos JAV labai brangios, tačiau yra ne vienas būdas gauti tam tikrų stipendijų, kurios studijų kainą gerokai sumažina. Pavyzdžiui, keli mano kolegos yra laimėję prestižinę Fulbright‘o stipendiją, kuri suteikia galimybę JAV studijuoti praktiškai nemokamai.
– Klausimas pokalbio pabaigai: ar krepšinis prisidėjo prie jūsų sėkmės?
– Krepšinis mane užgrūdino siekti tikslo. Kad ir kaip sunku, tu sukandęs dantis imi ir padarai. Daugelis verslininkų užsiima sportu ne tik dėl sveikatos ar gyvenimo būdo, sportas padeda stiprėti ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, ugdyti valią, ryžtą.
Tiek versle, tiek krepšinio aikštelėje matau daug panašumų: svarbu būti greitam ir neatsilikti nuo naujausių aktualijų, net ir po nesėkmingos atakos nepalūžti ir ruoštis kitam spurtui, gebėti dirbti komandoje, bet prireikus ir drąsiai imtis iniciatyvos ir veržtis po krepšiu pačiam.
Šiuo metu E.Lenkauskas teisininko pareigas eina verslo teisės advokatų kontoroje „Motieka ir Audzevičius“, kur mokesčių teisės klausimais konsultuoja įmones, rengia teisinius straipsnius tiek Lietuvos naujienų portalams, tiek ir užsienio leidiniams. Teisininko darbą jis pradėjo dirbti studijų metais – nuo 2009 metų.
2012 m. E.Lenkauskas įgijo Teisės bakalauro laipsnį Mykolo Romerio universitete, 2014-aisiais – Tarptautinės ir Europos mokesčių teisės magistro laipsnį Mastrichto universitete (Nyderlandų Karalystėje).
