Jų dalyviai gauna daug vertingų praktinių žinių, susitinka su verslininkais, potencialiais darbdaviais, lankosi įmonėse, susipažįsta su kitais iniciatyviais, idėjų kupinais bendraminčiais.
Vienas tokių jaunimo verslumo ugdymo projektų – „Start“. 2011 m. pabaigoje startavęs projektas jungia penkias šalies aukštąsias mokyklas bei mokslo ir technologijų parkus. Jame dalyvaujantys studentai ne tik gauna daug naudingų finansinių, rinkodaros, ekonominių žinių, bet ir varžosi dėl itin viliojančio prizo – savo verslo idėjos realizavimo.
Ar Lietuvos jaunimas verslus, kaip sėkmingai įsilieti į darbo rinką baigus aukštąją mokyklą, kuo naudingi verslumo skatinimo projektai, paklausėme „Start“ projekte dalyvaujančių Vilniaus kolegijos studentų.
Patys savo laimės kalviai
Vilniaus kolegijos nuotr./Andrius Krikščiūnas |
„Išgirdau apie šį projektą, jo kuratorė pasiūlė ateiti pasiklausyti, pasižiūrėti ir nusprendžiau išbandyti šią galimybę. Tokiuose projektuose naudingiausia yra tai, kad įgauni patirties, prapleti akiratį, sužinai verslo dalykų. Tai įdomu“, – tvirtino Elektronikos ir informatikos fakulteto studentas Andrius Krikščiūnas.
Su trimis bendraminčiais į „Start“ rudenį įsiliejęs A.Krikščiūnas turi kelias verslo idėjas. Visos jos susijusios su įvairių paslaugų teikimu. Vilniaus kolegijos studentas viliasi, kad galbūt viena iš dar tebešlifuojamų idėjų bus realizuota.
Jis pastebi, kad Lietuvoje yra verslių jaunų žmonių, tačiau „yra ir tokių, kurie pritingi. Jiems geriau visą gyvenimą būti kieno nors samdiniais. Viskas priklauso nuo požiūrio“.
Verslo sėkmė – bendravimas
Informatikos inžineriją studijuojantį Aurimą Bubnį į jaunimo verslumo skatinimo projektą taip pat atvedė noras įgyti daugiau praktinių žinių ir patirties.
„Labai sunku baigus aukštąją mokyklą rasti darbą pagal specialybę. Sutikčiau ir nemokamai padirbėti, jei tik gaučiau tokios patirties, kuri man padėtų ateityje.
Norisi daugiau žinoti, todėl ir atėjau į „Start“. Gal, jei daugiau turėsiu žinių, pavyks kažką savo daryti. Tai sieju su IT sritimi, noriu kurti tinklalapius. Šiame projekte esame trys bendraminčiai (su A.Krikščiūnu ir Valentina Korkina, – red. past.). Vyksta minčių, idėjų brandinimas“, – pasakojo A.Bubnys.
Vilniaus kolegijos nuotr./Aurimas Bubnys |
Jo manymu, verslo sėkmės receptas aiškus – mokėti bendrauti, žinoti, ko reikia klientui ir kaip parduoti paslaugą ar produktą. Tačiau ne viskas taip paprasta.
„Įvairiai būna. Kai kurie patys visko išmoksta, patys parduoda. Pažįstu žmogų, kuris pats išmoko programuoti ir pradėjo sėkmingai pardavinėti savo sukurtas programas. O kiti daug šneka, bet nieko nedaro. Tiesa, vienas kolega pats kuria interneto puslapius, bet jam sunkiai sekasi“, – pripažįsta A.Bubnys.
Pats savo įmonės pirmakursis neketina kurti: „Noriu būti samdomas darbuotojas, tačiau taip pat ir kurti tinklalapius, programas ir jas pardavinėti“.
Dalyvauti paskatino draugai
Būsimoji informacinių sistemų specialistė antrakursė Valentina Korkina apie verslumo skatinimo projektą „Start“ sužinojo iš draugų ir nutarė save išbandyti jame. Ji taip pat dalyvauja projekte „Demola“.
„Ir anksčiau buvo noras, mintis kurti verslą, tačiau trūko papildomų žinių. Projekto pristatyme išgirdau sėkmės istorijas, sužinojau apie galimybes, kurias atveria verslumo ugdymo projektas ir nutariau sudalyvauti jame. Ateityje norėčiau būti nepriklausoma ir užsiimti savo veikla.
Tokiuose projektuose yra galimybė betarpiškai pabendrauti su įvairių sričių specialistais, iš jų gauti papildomos informacijos, žinių, patirties, gyvenimiškų patarimų, kaip realiame gyvenime realizuoti teorines žinias“, – pasakojo V.Korkina.
Jos idėja – sukurti kompiuteriams, išmaniesiems telefonams skirtą programą, kuri padėtų aukštųjų mokyklų dėstytojams, studentams skleisti ir dalintis informacija apie paskaitų tvarkaraščių pasikeitimus, renginius ir kitą svarbią informaciją.
„Dalis programėlės funkcijų būtų nemokamos, dalis – mokamos, iš to ir būtų galima užsidirbti. Šią idėją galima realizuoti realiai“, – įsitikinusi Valentina.
Be vadybos – nė žingsnio
Vilniaus kolegijos nuotr./Valentina Korkina |
Ji pastebi, kad nemažai jaunimo Lietuvoje – neiniciatyvūs, nenorintys sukti galvos mintimis apie nuosavą verslą, tačiau yra ir labai aktyvių.
„Turiu draugą, kuris jau nuo mokyklos laikų užsidirbdavo pinigų, jis sugalvodavo įvairius būdus, iš ko uždirbti. Kolegijoje taip pat matau žmonių, kurie turi noro, energijos, yra veiklūs, nori kažką kurti, dalyvauja projektuose. Baigę mokslus jie, manau, bandys kažką savo kurti“, – svarstė V.Korkina.
Ji pabrėžia, kad pradedančiajam verslininkui labai svarbios vadybinės žinios, padedančios susiorientuoti nuo ko pradėti ir kas yra svarbu: „Kad ne tik produktą ar paslaugą sukurtum, bet ir galvotum, kokiam konkrečiai klientui jis skirtas. Vadybos išmanymas padeda greičiau realizuoti savo idėją“.
Startavo prieš pusantrų metų
2011 metų pabaigoje startavęs ir du metus truksiantis studentų verslumo ugdymo projektas START jungia penkias šalies aukštąsias mokyklas bei mokslo ir technologijų parkus. Jo dalyviai ne tik gauna daug naudingų finansinių, rinkodaros, ekonominių žinių, bet ir varžosi dėl itin viliojančio prizo – savo verslo idėjos realizavimo.
START dalyvauja KTU regioninis mokslo parkas (projekto koordinatorius), Kauno technologijos universitetas, Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas, Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos Mokslo ir technologijų parkas, Klaipėdos universitetas, Visorių informacinių technologijų parkas, Vilniaus kolegija, Aleksandro Stulginskio universiteto Mokslo ir technologijų parkas ir Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacija.