Ametistinė lakabūdė, auksaviršė skujagalvė, geltonoji skiauterytė, karpotasis pumpotaukšlis, paprastasis trimitėlis, blyškusis mėšlinukas, švelnusis skiautenėlis – tai ne animacinio filmo herojai, o tikrų tikriausi miškų karaliai – grybai. Baravyką ir voveraitę tikriausiai žino kiekvienas, tačiau retas atskirtų valgomąjį briedžiuką ir bobausį. Pasitaiko ir tokių, kurie vietoje žalsvosios ūmėdės į pintinę įsimetą žalsvąją musmirę.
Ar žinote, kaip atsirado antibiotikai ir kas pirmas paragavo pelėsinio sūrio? Kiek kainuoja brangiausias pasaulyje grybas? Kodėl iškyla pyrago tešla ir kaip išprašyti nelauktą svečią – pelėsį? Į šiuos ir daugybę kitų klausimų moksleiviams atsakė kerpes ir grybus tirianti mokslininkė mikologė doc. dr. Ingrida Prigodina Lukošienė.
Mokslininkė vaikams paaiškino, kad grybai turi požymių, kurie būdingi ir augalams, ir gyvūnams, todėl juos nuspręsta išskirti į atskirą – grybų karalystę. Pasirodo, kad kai kurie grybai, kaip ir bakterijos bei smulkūs gyvūnai, lapus, šakas ar kelmus paverčia puria miško dirva, reguliuoja dirvožemio dujų apykaitą, vandens režimą ir temperatūrą, be to, suvartoja augalų šaknų išskirtas toksines medžiagas.
Vilniaus Gabijos gimnazijos pradinukai atidžiai klausėsi mokslininkės pasakojimo, o vėliau pažėrė šūsnį klausimų: Ar grybas gali įkasti? Kodėl jie auga šeimomis? Ar galima valgyti žalią? Kodėl grybai auga prie medžių?
Ar grybas gali įkasti? Kodėl jie auga šeimomis? Ar galima valgyti žalią? Kodėl grybai auga prie medžių?
Į paskaitą Vilniaus Gabijos gimnazijos pradinukus atlydėjusi mokytoja Romualda Šocikienė paaiškino, kad Vaikų universiteto paskaitose dalyvauja ne pirmą kartą. „Paskaita, – sakė ji, – buvo puiki, džiaugiamės, kad spėjome užsiregistruoti.“
„Kaip tik neseniai mokėmės apie miško paklotę, medžius, grybus, todėl buvo labai naudinga. Tas pats pavadinimas – mikologija – vaikai jau žinos, kad tai yra mokslas apie grybus. Žinoma, vieniems daugiau, kitiems mažiau įdomu, bet taip ir turi būti“, – sakė mokytoja.
Kai to mokome nuo mažų dienų, tai tikimės, kad vėliau išsivystys pagarba ir ekologiškas požiūris.
„Atėję pas tyrėjus vaikai praplečia savo akiratį ir daugiau sužino apie gamtą. Tokiomis paskaitomis siekiame skatinti meilę aplinkai: augalui, gyvūnui, grybui, vorui... Kai to mokome nuo mažų dienų, tai tikimės, kad vėliau išsivystys pagarba ir ekologiškas požiūris. Gamtoje reikia saugoti kiekvieną – ir „gerietį“, ir „blogietį“ grybą“, – sakė doc. dr. I.Prigodina Lukošienė.
Kai mėgsti būti gamtoje, tai viskas įdomu: ieškoti, surasti retų ir naudingų rūšių, suprasti jų naudą gamtai ir mums, žmonėms.
Mokslininkė atskleidė, kad rečiausias jos rastas organizmas – į raudonąją knygą įrašyta kerpė plačioji platužė, panaši į žmogaus plaučius bei kolegės mikologės miške parodytas grybas ąžuolinė kepena, primenanti žmogaus kepenis. Paklausta, kuo grybai yra įdomūs, ji paaiškino: „Jų yra didelė įvairovė ir didelis taikomumas. Kai mėgsti būti gamtoje, tai viskas įdomu: ieškoti, surasti retų ir naudingų rūšių, suprasti jų naudą gamtai ir mums, žmonėms.“
* Naujų ugdymo metodų taikymą mokyklose, mokymąsi kitose erdvėse skatina ir ES fondų finansuojamos priemonės - „Kokybės krepšelis“, „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“ ir kt.