„Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis galvoja, kad būtų galima socialiai jautrias šeimas taikliau skatinti per vaiko pinigus [...], suteikiant ne tik nemokamo maitinimo galimybę, bet ir tam tikrą ugdymą – po to, kai jis pradės lankyti mokyklą – dalyvavimą visos dienos mokykloje.
Kad štai toms šeimoms tai būtų naudinga ir finansiškai: kad vaikas būtų ir pamaitintas, ir gautų dalį lėšų kaip paskatą, jeigu vaikas lanko dar bendro ugdymo įstaigą arba ikimokyklinę įstaigą“, – teigė ministras.
Kol kas Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, anot A.Monkevičiaus, nežino, kaip vaiko pinigai bus susieti su mokyklų lankymu – ar šeimos už tai gaus papildomą priedą prie vaiko pinigų, ar tik tada galės pretenduoti į jau dabar numatytos vaiko pinigų išmokos dalį.
„Kaip tai padaryti, mes turėsim pasitarti ir pasižiūrėti“, – nurodė A.Monkevičius.
15min pasiteiravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip vaiko pinigus planuojama sieti su nemokamu maitinimu ir mokyklų lankymu.
„Kadangi dar tik pradėjome pokalbius su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir šiuose pokalbiuose nebuvo konkrečių pasiūlymų, negalime jų pakomentuoti, – nurodė Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja viešiesiems ryšiams Eglė Samoškaitė.
– Pagrindinė socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio nuostata – nereikia įvesti privalomo ikimokyklinio ugdymo, geriau mąstyti apie paskatų sistemą. Tačiau kokia ji galėtų būti, dar per anksti sakyti.“
Pavyzdinis modelis – viena administracija, ugdymas skirtingose vietose
Su premjeru Sauliumi Skverneliu pirmadienį jis teigė aptaręs mokyklų tinklo Lietuvoje pertvarką. Esą savivaldybės šiuo metu kaip tik tvirtina šių tinklų planus. Ministras pristatė ir pavyzdinį tinklo modelį.
„Daugeliu atveju yra tikrai labai gera patirtis ir modelis, kada bendrojo ugdymo mokyklos į savo tinklą seniūnijoje įjungia – į vieną administraciją – ikimokyklines įstaigas“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad toks modelis žymiai pagerintų ikimokyklinių įstaigų prieinamumą ir švietimo kokybę.
„Kiekvienoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje mes negalime turėti tiek daug specialistų, o tinkle jie gali žymiai efektyviau veikti. Čia investavimas į specialistų kokybę, apimtis būtų žymiai taiklesnis“, – kalbėjo A.Monkevičius.
-
R.Karbauskis siūlo išlaikyti mažas regionų mokyklas, ministerija nesipriešina
-
Nepilnų klasių išlaikymui savivaldybės pasiryžusios atseikėti ir po 100, ir po 200 tūkst. eurų
-
A.Monkevičius ieško būdų, kaip tvarkyti mokyklų tinklą: pristatė pavyzdinį modelį
-
Seimas svarstys siūlymą centralizuoti priėmimą į ugdymo įstaigas
Kiekvieną penktadienį jis tikino besilankantis skirtingose šalies mokyklose – kaip gerąjį tinklo pavyzdį paminėjo ugdymo įstaigą Mažeikių rajone, kur skirtingose vietose, bet su viena administracija, sutelktai veikia ikimokyklinė įstaiga, pagrindinė mokykla, gimnazija.
„Tai labai puikus pavyzdys, kaip būtų galima tokią patirtį įteisinti, [...] paversti modeliu, kuris savanoriškai būtų išbandytas ir kitose, sutinkančiose tokiame projekte dalyvauti, savivaldybėse“, – kalbėjo A.Monkevičius, pažymėdamas, kad tokią praktiką ateityje galima būtų sureguliuoti įstatymu.
Modelis, kai įvairus išsilavinimas suteikiamas vienoje įstaigoje, anot ministro, leistų išvengti mokyklų uždarinėjimo.
„Mes vieninteliai – su ketverių metų pradine mokykla“
A.Monkevičiaus manymu, prie ugdymo prieinamumo turėtų prisidėti ne tik Švietimo, bet ir Susisiekimo, Socialinės apsaugos ministerijos.
„Norėtumėm turimas priemones nukreipti į skatinimą. Kai kuriais atvejais netgi Kelių programa, kuri galėtų padėti mokykloms, kada yra vien tik kelių problema – didžiulė kliūtis, kada galima 15 km ar kiek vaikus pavėžėti į gimnaziją
Norėtume visas priemones, kurias turi mūsų ministerija, Susisiekimo ministerija, netgi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija [išnaudoti]“, – aiškino A.Monkevičius.
Ten, kur yra priešmokyklinio ugdymo klasė, ateity ji gali tapti pirmąja.
Keičiantis mokyklų tinklams, anot jo, ateityje pradinis ugdymas galėtų išsitęsti.
„Ten, kur yra priešmokyklinio ugdymo klasė, ateity ji gali tapti pirmąja. Jeigu mes sėkmingai parodytume, kad būtent ji gali būti pirmoji, ir turėtumėme nebe ketverių metų, bet penkerių metų pradinę mokyklą.
Mes turbūt vieninteliai esame likę su ketverių metų pradine mokykla. Nei Lenkijoj, nei Estijoj tokių atvejų seniai nebėra“, – sakė ministras.
Penkių klasių pradinis ugdymas kol kas nėra įteisintas, nurodė A.Monkevičius. „Ir nereikėtų skubėti to daryti nacionaliniu mastu [...]. Mano galva, tai turėtų būti geroji patirtis išbandyta praktiškai“, – pridūrė jis.
Premjeras S.Skvernelis susitikimo su ministru nekomentavo. Bet, anot A.Monkevičiaus, siūlomiems mokyklų tinklų pokyčiams reiškė palaikymą, pasvarstė, ar mokyklų steigėjo funkcijų iš savivaldybių neturėtų perimti Vyriausybė.
„Taip, premjeras mano, kad tą galėtume daryti. Tik kalba apie tai, kad galbūt reikėtų pasvarstyti, ar neverta, kaip Estijoje, kuomet kai kurios mokyklos, kurios konkuruoja dėl vaikų ir nesugeba užtikrinti kokybės, jos buvo centralizuotos – steigėjo funkcijas perėmė Vyriausybė. Mes sutarėm, kad paanalizuosim situaciją, ar mums reikia šitokių radikalių permainų. Bet premjeras mano, kad viską turim padaryti, kad kokybė kuo greičiau gerėtų“, – nurodė ministras.
Vyriausybė programoje įsipareigojo sukurti jungtinių mokyklų tinklą, siejantį pradines mokyklas, progimnazijas ir gimnazijas, kuriame būtų sujungti žmogiškieji ir materialieji ištekliai bei optimaliai naudojamos valdymo lėšos.
