Tyrimo duomenimis, ikimokyklinio ugdymo auklėtojai uždirba mažiausiai iš visų pedagogų – jų atlyginimai yra 36 proc. mažesni nei bendrojo ugdymo mokytojų. Trečdalis (32 proc.) audituotų įstaigų pažeidžia higienos normas dėl vaikų skaičiaus grupėse – jos perpildytos. Norinčių dirbti ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta – 40 proc. įstaigų sulaukė tik po 1 kandidatą būti auklėtoju.
„Ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklos spragas lemia ir tai, kad Lietuvoje nėra sukurta išorinio vertinimo sistema. Turint tokią sistemą ir žinant ugdymo kokybės lygį įstaigose, galima planuoti pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, suteikti pagalbą įstaigoms, užtikrinti kokybišką kiekvieno vaiko ugdymą“, – rašoma Valstybės kontrolės žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Į darželius patenka ne visi
Ankstyvojo ugdymo prieinamumas, anot Valstybės kontrolės, užtikrinamas tik daliai vaikų: skirtingose savivaldybėse ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko 14–67 proc. vaikų iki 5 metų amžiaus, devynių savivaldybių darželiuose nebuvo pakankamai vietų visiems norintiems.
30-yje savivaldybių, tyrimo duomenimis, vietų trūko tėvų pasirinktose įstaigose – jiems buvo pasiūlyta savo atžalas leisti į labiau nutolusius darželius, bet atokiau gyvenančių vaikų vežiojimą į ikimokyklinio ugdymo įstaigas užtikrina tik 37 savivaldybės iš 60-ies.
Audito rezultatai rodo, kad ikimokyklinio ugdymo procese nedalyvavo daugiau kaip trečdalis (36 proc.) socialinės rizikos šeimose augančių vaikų.
Kuo anksčiau pradedame vaikus ugdyti, tuo geriau jie mokosi vyresniame amžiuje.
„Kuo anksčiau pradedame vaikus ugdyti, tuo geriau jie mokosi vyresniame amžiuje. Tai ypač svarbu nepalankioje socialinėje aplinkoje augantiems vaikams, nes ikimokyklinis ugdymas jiems padeda ateityje susikurti geresnį gyvenimą ir moko savarankiškumo. Deja, trečdalis vaikų, gyvenančių socialinės rizikos šeimose, tokios galimybės negauna“, – pranešime žiniasklaidai cituojama Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Kristina Česaitienė.
Valstybės kontrolė, siekdama užtikrinti ikimokyklinio ugdymo kokybę ir jo prieinamumą, rekomendacijas dėl ikimokyklinio ugdymo pateikė Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM).
ŠMM žada gerinti auklėtojų sąlygas
Ikimokyklinio ugdymo kokybės užtikrinimo sistemą ministerija įsipareigojo sukurti iki 2022 metų. Iki tol, auditorių nuomone, bent jau ikimokyklinio ugdymo programų vertinimą – tiek savo, tiek privačių įstaigų – galėtų užtikrinti savivaldybės.
ŠMM, reaguodama į Valstybės kontrolės paskelbtas išvadas, ketvirtadienį išplatino pranešimą žiniasklaidai. Jame pabrėžiama, kad ministerijoje dirba darbo grupė, kuri iki šių metų pabaigos turėtų peržiūrėti ikimokyklinio ugdymo auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo apmokėjimo nuostatas, pasiūlyti priemones darbo sąlygoms gerinti, pateikti 3 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo finansavimo modelių alternatyvas.
Anot ŠMM, nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra yra pradėjusi ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybės vertinimo sistemos kūrimo darbus, ji esą bus įdiegta iki 2022 metų.
Numatoma modernizuoti 50 vaikų darželių.
„Taip pat ministerija inicijavo ES lėšomis finansuojamą projektą, kurios metu numatoma modernizuoti 50 vaikų darželių ir sukurti 2 tūkst. naujų vietų vaikams. Projekto vertė – 20 mln. eurų, jį planuojama įgyvendinti iki 2022 metų“, – rašoma pranešime.
2017 metais pagal ikimokyklinio ugdymo programas buvo ugdoma 101 tūkst. vaikų, ikimokyklinio ugdymo įstaigoms (darželiams) buvo skirta apie 300 mln. eurų.
