Buhalterijos kursą išėjo dar mokykloje
I. Laursas dar mokyklos laikais buvo išvykęs mokytis su mainų programa į JAV, Ohajo valstiją. Pirmas dalykas tuomet smarkiai kritęs į akis buvo neįtikėtinai griežta vietinių švietimo įstaigų tvarka.
Anot pašnekovo, mokantis Ohajuje, pamokos prasidėdavo lygiai septintą valandą ryte, o pavėlavęs, kad ir vieną minutę, be apsauginio ir aiškinamųjų raštų į pamokas nepateksi. Per visus metus būdavo leista turėti tik tris vėlavimus, po trečio – būdavai metamas lauk iš mokyklos.
Amerikos mokyklos jau praėjusio dešimtmečio pirmoje pusėje buvo stipriai orientuotos į praktiką: „Kadangi vienaip ar kitaip siejau savo būsimą karjerą su verslu, mokykloje buvau pasirinkęs buhalterijos kursą. Taigi, jau baigęs vidurinę gali gaudytis, kas yra debetai, kas yra kreditai, kas yra sąskaitų planas ir panašiai. Turėjome ir kompiuterinę klasę su nemažai programinės įrangos, tas darė didelį įspūdį, nes 1994 m. Kauno mokyklose kompiuterių tikrai nebuvo“, – pasakoja verslininkas.
Verslo injekcijos universitetams
Ilja Laursas yra gana dažnas svečias Lietuvos ir užsienio universitetuose. Skaitydamas pranešimą vienoje geriausių pasaulio aukštojo mokslo įstaigų – Stanfordo universitete Kalifornijoje – Ilja Laursas buvo priblokštas studentų erudicijos ir apsiginklavimo naujausiomis žiniomis.
„Buvau parengęs bendro pobūdžio apžvalginį kursą apie mobilią industriją, tačiau pradėjus kalbėti, studentai mane sustabdė, pranešdami, kad tokius dalykus jie žino. Tuomet jie išreiškė pageidavimą, kad pakomentuočiau vos prieš savaitę įvykusį „Google“ ir „Motorola“ sandėrį“, – pasakoja I. Laursas.
Anot I. Laurso, tokie studentų ir ekspertų susitikimai padeda kurti savotišką mokslo ir verslo bendradarbiavimo forumą. Pasak jo, ši praktika ateina ir į Lietuvą. „Ir pats esu kviečiamas, ir kolegos. To tikrai nebuvo mano studijų laikais“, – pasakoja I. Laursas.
Pašnekovas pažymi, kad jeigu Stanforde idėjos palaikyti ryšius su verslininkais priklauso dėstytojams, tai Lietuvoje ši iniciatyva dažniausiai kyla iš studentų. „Sakyčiau, kad Lietuvoje studentai yra išties aktyvesni negu dalis dėstytojų“, – sako I. Laursas.
Ko galėtume pasimokyti iš Silicio slėnio?
Iš verslo ir mokslo bendradarbiavimo Lietuvoje pavyzdžių I. Laursas išskiria Kauno technologijos universiteto akademinį verslumo centrą „StartupSpace“: „Jie man paliko didelį įspūdį komandos, idėjų, kvalifikacijos prasme“, – teigia verslininkas.
O kaip Lietuvoje kuriami integruoti mokslo ir verslo centrai? Ko jie galėtų pasimokyti iš šios srities giganto Kalifornijoje – Silicio slėnio?
„Silicio slėnis yra kažkas daug daugiau negu mes įsivaizduojame. Jis prasideda nuo mentaliteto ir tai yra išties labai gili, sudėtinga ekosistema, o ne vien modernūs pastatai su didelio greičio internetu. Reikalingos ne tik investicijos į naujausią įrangą, bet ir bendravimas su specialistais, siekiant gilintis, kas yra tas mokslo ir verslo slėnis, kaip jis turėtų funkcionuoti“, – teigia I. Laursas.
Lietuvoje yra kuriami penki integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai – slėniai: „Saulėtekio“ ir „Santaros“ slėniai Vilniuje, „Santakos“ ir „Nemuno“ slėniai Kaune bei „Jūros“ slėnis Klaipėdoje. Tikimasi, kad šie centrai ženkliai prisidės prie Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimo bei žinių visuomenės kūrimo. Visus slėnių įkūrimo projektus žadama įgyvendinti iki 2015 m. pabaigos.
