Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Aktualu studijuojantiems: kaip veikia studijų įskaitymo sistema?

Apie Lietuvos aukštąjį mokslą šiomis dienomis daug rašoma ir diskutuojama. Natūralu, kad diskusijų objektas dažniausiai būna viena ar kita mūsų aukštojo mokslo problema. Publikacijų apie teigiamus poslinkius šioje srityje yra ne tiek daug. Tad šis rašinys apie tai, kokią teigiamą įtaką Lietuvos aukštajam mokslui padarė Bolonijos procesas ir per jį atsiradusi Europos aukštojo mokslo erdvė. Paliesime vieną aspektą – ankstesnio mokymosi rezultatų pripažinimą. Kaip tai atrodo praktiškai?
Mokiniai skaito
Studijų įskaitymo mechanizmas suteikia galimybę panaudoti visą įgytą patirtį ir žinias.

Ankstesnio mokymosi rezultatų pripažinimo galimybė aukštajame moksle

Kažkaip pamirštama, kad aukštasis mokslas visų pirma yra skirtas išsilavinimui įgyti, o konkrečios profesijos gali būti išmokstama ir vėliau.

Pastarųjų metų Lietuvos patirtis rodo, kad dauguma žmonių išsilavinimą supranta kaip konkrečios profesijos įgijimą (tai rodo medicinos, teisės ir kitų panašių studijų programų populiarumas), tad labai baiminamasi, kad netikslus pirmas studijų pasirinkimas gali užkirsti tolesnį profesinį kelią. Kažkaip pamirštama, kad aukštasis mokslas visų pirma yra skirtas išsilavinimui įgyti, o konkrečios profesijos gali būti išmokstama ir vėliau.

Reikia pabrėžti, kad ši problema yra glaudžiai susijusi ir su šiuolaikinės darbo rinkos ypatumais, išskirtiniu dinamizmu ir nuolatiniu kitimu. Taigi suprojektuoti savo gyvenimą ir iškart pasirinkti studijų programą ir profesiją yra labai sunku, nes bėgant laikui viskas gali keistis. Studijų įskaitymo mechanizmas ir yra skirtas padėti šioje situacijoje. Jis suteikia galimybę panaudoti visą įgytą patirtį ir žinias. Joks anksčiau įgytas išsilavinimas nedingsta ir gali būti įtrauktas į kitą tobulėjimo kryptį. Taigi bet koks pradinis pasirinkimas nėra blogas ar nenaudingas.

Studijų įskaitymo mechanizmas ir yra skirtas padėti šioje situacijoje. Jis suteikia galimybę panaudoti visą įgytą patirtį ir žinias. Joks anksčiau įgytas išsilavinimas nedingsta ir gali būti įtrauktas į kitą tobulėjimo kryptį.

Jei nusprendėte keisti profesiją arba norite įgyti naujų žinių ir gebėjimų, pravartu žinoti, kad pagal reglamentuojančius Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos dokumentus asmenys, baigę, studijavę arba studijuojantys Lietuvos ar užsienio valstybių aukštosiose mokyklose pagal aukštojo mokslo studijų programas ir norintys tęsti studijas pagal tas pačias arba kitas kolegines ir universitetines pirmosios, antrosios pakopos arba vientisųjų studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose, gali kreiptis į savo aukštosios mokyklos vadovybę su prašymu įskaityti jo ankstesnių studijų rezultatus.

Aukštosios mokyklos vadovaujasi minėtais ŠMM dokumentais, tačiau kiekviena turi detalizuotą studijų rezultatų įskaitymo tvarką. Todėl, prieš stojant į aukštąją mokyklą arba įstojus, verta pasidomėti šia tvarka ir ja pasinaudoti. Dauguma aukštųjų mokyklų savo tinklalapiuose pateikia informaciją apie ankstesnio formaliojo mokymosi rezultatų įskaitymo tvarką. Jei internete tokios informacijos nerasite, pasidomėkite pačioje aukštojo mokslo institucijoje.

erasmus
 

Būtina žinoti, kad, net jei studijuotoji anksčiau ir studijuojamoji dabar aukštojo mokslo programos yra labai artimos (t. y. priklauso tai pačiai studijų sričiai, krypčių grupei ir krypčiai), universitetas arba kolegija gali paprašyti anksčiau studijuotos programos dalykų aprašų, kuriuos aukštosios mokyklos privalo išduoti. Sulyginę studijuojamosios ir studijuotosios programų dalykų aprašus, aukštosios mokyklos ekspertai nuspręs, įskaityti dalyką ar ne. Studento laisvai pasirenkami dalykai įskaitomi be apribojimų. Net jei jums įskaitė daugumą studijų programos, baigiamąjį darbą teks rengti – kitoje aukštojoje mokykloje parengtas ir apgintas baigiamasis darbas negali būti įskaitytas.

Jei užsienyje surinkote daugiau kreditų nei jūsų bendramoksliai Lietuvoje per tą patį laiką, papildomai įgyti kreditai bus įtraukti į diplomo priedėlį.

Nemažai studentų vyksta į užsienio aukštąsias mokyklas dalinėms studijoms ‒ jos suteikia neįkainojamos įvairiapusės patirties. Studijų pažymėjimas su teigiamais užsienio aukštojoje mokykloje išklausytų dalykų įvertinimais yra tas dokumentas, pagal kurį dalinės studijos užsienyje jums įskaitomos Lietuvos aukštojoje mokykloje. Jei užsienyje surinkote daugiau kreditų nei jūsų bendramoksliai Lietuvoje per tą patį laiką, papildomai įgyti kreditai bus įtraukti į diplomo priedėlį. Jei dalykas buvo studijuotas kitoje Lietuvos arba užsienio aukštojoje mokykloje ir įskaitytas, tai taip pat bus įrašyta į diplomo priedėlį.

KvzJxlKWaTWSR6B_pEenis6zqdLhJ5NvcMuwwoRLJTs,-gWaVfKgSUsEx0ZVs3cpUdHabZZvhtCcvXZA5pR3ikQ
 

Galėjo atsitikti ir taip, kad užsienio aukštojoje mokykloje baigėte visą studijų programą ir ji jums suteikė atitinkamą laipsnį ar kvalifikaciją. Jei vėliau ketinate tęsti studijas aukštesnės pakopos studijų programoje Lietuvos aukštojoje mokykloje, jums reikės anksčiau įgytos kvalifikacijos akademinio pripažinimo. Akademinis pripažinimas reiškia kvalifikacijos vertės nustatymą, t. y. ar kvalifikacija iš esmės tenkina atitinkamai kvalifikacijai Lietuvoje keliamus reikalavimus akademine prasme. Užsienio kvalifikacijos akademinė vertė nustatoma palyginant ją su panašiausia Lietuvoje teikiama kvalifikacija pagal šiuos kriterijus: 1) apimtis (trukmė), 2) mokymosi (studijų) kokybė, 3) mokymosi (studijų) rezultatai.

Aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimą Lietuvoje atlieka Studijų kokybės vertinimo centras (www.skvc.lt). Tad prieš paduodant dokumentus tolesnėms studijoms Lietuvoje būtina gauti šio centro įvertinimą.

Aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimą Lietuvoje atlieka Studijų kokybės vertinimo centras (www.skvc.lt). Tad prieš paduodant dokumentus tolesnėms studijoms Lietuvoje būtina gauti šio centro įvertinimą. Taip pat verta žinoti, kad nuo šių metų kai kurios Lietuvos aukštosios mokyklos įgijo teisę atlikti užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimą tiems asmenims, kurie ketina studijuoti toje aukštojoje mokykloje. Vieni pirmųjų tokią teisę įgijo Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Vilniaus universitetas.

Verta paminėti, kad įgyvendinant europinius projektus daug aukštųjų mokyklų dėstytojų įgijo žinių ir ekspertinės patirties ir gali atlikti neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų žinių ir gebėjimų vertinimo procedūras. Dauguma aukštųjų mokyklų teikia šią paslaugą ir informaciją apie tai skelbia savo interneto puslapiuose, tačiau, jei tos informacijos nepakanka arba ji nėra aiški, jus asmeniškai pakonsultuos atsakingi darbuotojai.

fpsRPC_jqQXgIDQ5YMKABkx9ooahZxnQbk4RoMQjezY
fpsRPC_jqQXgIDQ5YMKABkx9ooahZxnQbk4RoMQjezY

Tekstą parengė Lietuvos nacionalinių ekspertų aukštajam mokslui grupė:

Raimonda  Markevičienė -   Vilniaus universitetas, tarptautinių ryšių skyriaus vedėja;

Nora  Skaburskienė  -   Studijų kokybės vertinimo centras, direktorė;

Algimantas   Tamelis  - Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos fakulteto dekanas;

Nijolė Zinkevičienė – Kauno kolegija, direktoriaus pavaduota studijoms ir mokslui.

Europos aukštojo mokslo erdvė studentams (EHEA) – vidinė kokybė ir pripažinimas, valdymas ir vadyba, studijų programų tarptautiškumo didinimas ir socialinė dimensija. Veikla remiama ir finansuojama Europos Komisijos.

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos