Kaip turėtų atrodyti šiuolaikiška mokykla? Su planšetėmis kiekviename kabinete? Kokiais būdais turėtų būti mokomi mūsų technologijų vystymosi amžiuje gimę vaikai?
Pokyčiai mokyklose – keičiasi ne tik lentos bet ir mokymosi turinys
Bendrovės „E.mokykla“ ugdymo turinio grupės vadovei Jūratei Mikulevičiūtei, kuri yra dirbusi tiek mokytoja, tiek direktoriaus pavaduotoja, tenka bendrauti su technologijų ir naujovių nebijančiomis mokyklomis bei mokytojais. Pašnekovė sako, jog inovatyvių mokyklų Lietuvoje tikrai yra ir jomis galime didžiuotis. Beje, sugriaunant iš anksto mintyse kylančius stereotipus, tokių mokyklų atsiranda ne tik didmiesčiuose.
„Turiu sutikti, kad pokyčiai mokyklose nėra tokie spartūs, kaip mus supančiame pasaulyje: darbuotojai keičiasi lėtai (o kai kur nesikeičia ir metų metus), metodai ir priemonės irgi nespėja su laiku, pamoka vis dar 45 minučių trukmės. Tačiau mokyklos pokyčių nebūtina sieti tik su technologijų panaudojimu, svarbu ir tai, kaip organizuojamas ugdymas, kokie įgūdžiai akcentuojami, ko ir kaip mokoma. Juk suolų perstatymas ar lentos pakeitimas gali taip ir likti pokyčiu klasės interjere“ , – sakė J.Mikulevičiūtė.
Mokyklos pokyčių nebūtina sieti tik su technologijų panaudojimu, svarbu ir tai, kaip organizuojamas ugdymas, kokie įgūdžiai akcentuojami.
Gali atrodyti, jog didžiausia kliūtis naujoms technologijoms pamokoje – įrangos stygius. Tačiau pašnekovė pasakoja apie atvejus, kai būna atvirkščiai – įranga guli nepanaudota.
„Juokinga ir graudu buvo klausytis istorijų, kai gautos priemonės, pavyzdžiui, interaktyvios lentos buvo laikomos sandėliuose, o nuo jų valomos dulkės. Šiandien, kai technologiniai įrankiai pradėti aktyviau naudoti, garsiai išsakoma kita problema – o kur turinys? Mokytojui kasdien sukurti, atrasti, adaptuoti mokomąjį turinį tam tikrai temai ir įrenginiui reikalauja didelių laiko sąnaudų“, – kalbėjo J.Mikulevičiūtė.
Elektroninių užduočių vaikai griebiasi uoliau
Remdamasi žurnalo „Reitingai“ pateiktu ugdymo pasiekimų vertinimu, J.Mikulevičiūtė įžvelgia dar vieną problemą: atskirtis tarp mokyklų tik auga.
„Pasak žurnalo „Reitingai“, 40-yje pagrindinių mokyklų visų dešimtokų PUPP (pagrindinių ugdymo pasiekimų patikrinimo) rezultatų vidurkis nesiekia nė 4 balų (10 balų sistemoje). Akivaizdu, kad žirklės tarp labai gerai dirbančių mokyklų ir ne – tik didėja. Tuo metu šalyse, kurios laikomos pavyzdžiu švietimo srityje, pavyzdžiui, Suomijoje, mokyklos yra labai panašaus lygio“, – nerimavo J.Mikulevičiūtė.
Vienas iš būdų spręsti susidariusias problemas yra inovatyvių priemonių naudojimas, tarkime elektroninės pratybos EMA, kur vaikams užduotys gali būti individualizuotos pagal jų gebėjimus ir pažangą.
Elektroninės pratybos visų pirma skirtos dabartinei vaikų kartai.
„Aštuonerius metus dirbdama leidybos srityje neatsimenu taip palankiai mokytojų ir mokinių priimtos mokymosi priemonės. Kodėl? Nes elektroninės pratybos visų pirma skirtos dabartinei vaikų kartai.
Vien tik dėl elektroninės turinio pateikimo formos vaikai aktyviau įsitraukia į mokymosi procesą. Jau girdžiu skeptikų balsą: „tai tik papildoma galimybė gadintis akis!“. Bet juk mes kalbame apie mokymo priemonę, ne apie žaidimą ar „Youtube“ filmuką! Džiaugiamės, kad su šiomis pratybomis mokytojui galime pasiūlyti įrankių, reikalingų įsivertinti savo ir mokinių darbą“, – sakė J.Mikulevičiūtė.
Kuo šis įrankis naudingas? Visų pirma mokytojai, naudodamiesi elektroninėmis pratybomis, gali lengviau įvertinti, kokias žinias mokiniai įsisavino ir kuriose srityse jie yra stiprūs, o kur dar reikėtų pasitempti, ką pakartoti. Tiesa, mokytojams tenka išmokti dirbti su šia sistema, tačiau juos motyvuoja jau vien tai, kad nereikia namo neštis krūvos pratybų sąsiuvinių.
Negirdėtas dalykas: vaikai prašo namų darbų
J.Mikulevičiūtė taip pat paaiškina, jog elektroninės pratybos neatsirado tik dėl to, kad vaikai gautų užduotis kompiuterio ekrane, užuot „senoviškai“ rašę į pratybų sąsiuvinius.
Visų pirma mokytojai, naudodamiesi elektroninėmis pratybomis, gali lengviau įvertinti, kokias žinias mokiniai įsisavino ir kuriose srityse jie yra stiprūs.
„Akcentuojamas šių pratybų elektroninis formatas, tačiau ne mažiau svarbu, kas į tą formatą sudėta. Šios pratybos sprendžia personalizuoto mokymo problemą – mokytojams pateikiami skirtingo sunkumo bei skirtingus gebėjimus tikrinantys užduočių rinkiniai, jų atsakymai bei vertinimas.
Vaikai sako, jog EMA pratybų užduotys yra kitokios, o svarbiausia – įdomios: jos spalvotos ir kiekviena turi po mažytę istoriją“, – elektroninių pratybų privalumus vardijo J.Mikulevičiūtė.
Taip pat pratybos leidžia vaikus įtraukti į savotišką žaidimą – jų asmeniniai pasiekimai atvaizduojami interaktyvioje pasiekimų lentoje pavadinimu „Safaris“. Joje vaikai juda pirmyn pagal savo pasiektą rezultatą. Ir tai nereiškia, jog tie, kuriems prasčiau sekasi, liks kažkur gale: juk kiekvienas vaikas turi galimybę spręsti savo lygio užduotis.
„Pratybų naudotojai teigia, motyvavimo sistema, įdomios užduotys ir galimybė jas atlikti kompiuteryje ar išmaniajame telefone veikia: vaikai prašo namų darbų ar papildomų užduočių“, – sakė J.Mikulevičiūtė.
Lyčių skirtumai: kodėl tiek daug berniukų klumpa lietuvių kalbos pamokose?
Teksto suvokimo gebėjimai yra vieni esminių gebėjimų, o beveik kas penktas berniukas (19,6 proc.), baigdamas pradinę mokyklą, nepasiekia patenkinamo skaitymo pasiekimų lygio.
Atlikus nacionalinių pasiekimų tyrimus išsiaiškinta, jog mūsų šalyje berniukų tiek skaitymo, tiek rašymo pasiekimai yra žemesni negu mergaičių. Patenkinamo rezultato negavo 3-4 kartus daugiau berniukų nei mergaičių. Ir visai ne dėl to, jog jiems labiau rūpi kamuolys ar žaidimai: berniukai kitaip įsisavina informaciją, todėl kalba jiems tampa vienu sudėtingiausių mokslų.
„Berniukų ir mergaičių mokymosi skirtumai akivaizdūs ir džiugu, kad apie juos šiandien vis daugiau kalbame. Teksto suvokimo gebėjimai yra vieni esminių gebėjimų, o beveik kas penktas berniukas (19,6 proc.), baigdamas pradinę mokyklą, nepasiekia patenkinamo skaitymo pasiekimų lygio. EMA pratybose į tai atsižvelgta: pagalvota apie berniukams, ir mergaitėms priimtinus tekstus, kontekstus, užduoties pateikimą. Pavzydžiui, berniukams žymiai patrauklesnės užduotys, kuriose naudojami simboliai, diagramos, schemos, pateikiami iššūkiai“, – atskleidė pašnekovė.
O kaip gi mokytojams sekasi pažindintis su šia naujove? J.Mikulevičiūtė džiaugiasi, jog amžius nenulemia imlumo naujovėms: pavyzdžiui, vienoje Kauno mokykloje elektronines pratybas pradėjusių naudoti mokytojų amžiaus vidurkis viršija 50-ies metų ribą.
„Tikėtina, kad technologijų tik daugės, nes tinkamai naudojamos, jos gali efektyvinti darbą. Manau, kad mokykla sulauks dar daugiau iššūkių – kaip ugdyti vaikų raštingumą, bendravimo, socialinius įgūdžius, kad jie nepradingtų socialiniuose tinkluose ar „ekranuose“, kaip išvengti kraštutinumų ir tinkamai išnaudoti technologinius įrankius siekiamiems tikslams. Vis tik galiu užtikrinti viena: mokytojo tikrai niekas nepakeis“, – šypsodamasi pokalbį baigė pašnekovė.
