Vadybininkų paklausa Lietuvoje ypač išaugo Nepriklausomybės pradžioje, dar viena poreikio banga pliūptelėjo Lietuvoje pradėjus veikti tarptautinių kompanijų padaliniams. Vis daugiau užsienio kapitalo kompanijų steigiant padalinius šalyje, kompetentingų vadybos specialistų poreikis ne tik auga, bet jau nėra patenkinamas. Kompanijos mielai priima praktikuotis, stažuotis ar net dirbti studentą bei jį “augina”.
„Komentaras „vadybininkų per daug“ nėra teisingas. Klausimas – kokių? Pvz., nepamenu metų, kai buvo pakankamai arba per daug pardavimo vadybininkų. Jų visada trūksta.
Žinoma, kompetentingų, profesionalių (būtinas tarpdisciplininis požiūris), sumanių, apsukrių, iniciatyvių, motyvuotų – apie tokių specialistų rengimą ir kalbame, į tai orientuojama ir nauja verslo ir teisės programa“, – sako ilgametę patirtį verslo vadyboje turinti VU EF lektorė dr. Rasa Paulienė.
Tiesa, pati sąvoka „vadybininkas“ per pastaruosius kelis dešimtmečius tapo miglota – nebėra aišku, kur prasideda ir pasibaigia vadybininko darbas, ir kokių kompetencijų šis darbas reikalauja.
Vadybininkas – sudėtingos sistemos valdytojas
Vadybininkas nėra profesija, vadyba – labiau sritis, kryptis (kaip medicina, biologija ir pan.). „Prieš tą „vadybininkas“ visada matysime dar vieną žodį ar kelis, konkretizuojančius darbuotojo kuruojamą darbų ar veiklų sritį, jam paskirtas funkcijas, kurios paprastai aprašomos pareiginiuose nuostatuose ir įteikiamos pasirašyti kartu su darbo sutartimi“, – pabrėžia EF lektorė dr. R.Paulienė.
Vadybininkas yra žmogus, kuris gali organizuoti, surinkti, sutelkti išteklius tam, kad būtų siekiama tikslų, ir nebūtinai vien tik versle.
Įprastai organizacijose šiandien galime matyti tokias pareigybes: pardavimų vadybininkas, rinkodaros vadybininkas (angl. manager); kai kuriais atvejais vadybininko pareigybės gali būti nurodytos ir tokios – IT specialistas, apskaitos specialistas, VIP klientų aptarnavimo specialistas (angl. supervisor) ir kt. Dr. R.Paulienės teigimu, sąvoka „vadybininkas“ pirmiausia reiškia gebėjimų ir bendrųjų vadybos žinių būtinybę, einant tam tikras pareigas, deramai atliekant priskirtas funkcijas organizacijoje.
„Vadybininkas yra žmogus, kuris gali organizuoti, surinkti, sutelkti išteklius tam, kad būtų siekiama tikslų, ir nebūtinai vien tik versle. Ta veikla gali būti nesusijusi su pajamomis ar pelnu, – pastebi VU EF Ekonominės informatikos katedros vedėjas prof. Rimvydas Skyrius. – Vadybininkas turi matyti progas, pasverti rizikas, sugebėti planuoti rezultatą.
Be abejo, toks žmogus turi gebėti dirbti su kitais žmonėmis, t. y. suvokti, kas yra komandinis darbas, ir kaip tą komandą pasukti naudinga kryptimi.“
Jo teigimu, tie žmonės, kurie bendraminčių grupėje yra labiau linkę organizuoti kokias nors veiklas, paprastai turi vadinamąją vadybininko gyslelę. „Net ir rengiant iškylą, nuspręsti, kur važiuojame, kokiais maršrutais, ką kviečiame, kaip viską organizuojame – tai vadybininko reikalai. Na, o versle tai atrodytų taip: įmonė nori atidaryti atstovybę svečioje šalyje, ir įgaliotas asmuo (vadybininkas), kuriam patikimas šis darbas, turi ten nuvykti ir išsiaiškinti, kokie šalyje vyrauja įstatymai, kokia forma galima atidaryti įmonę, kaip tą padaryti teisiškai ir t.t.“, – pavyzdžiu iliustruoja prof. R.Skyrius.
Teisinės žinios – valdymo sėkmė
Pasak dr. R.Paulienės, šiandien atkreiptinas dėmesys į vis augantį vadybos žinių ir gebėjimų poreikį visuose organizacinės struktūros lygmenyse, kadangi prie bendros sėkmės prisideda (arba jai trukdo) kiekvienas įmonės darbuotojas. Jos teigimu, ne aukščiausi organizacijos vadovai, o iniciatyvūs, savarankiški ir kompetentingi vadybininkai organizuoja ir įgyvendina svarbiausius projektus.
„Jeigu organizacija laikosi nuostatos, kad vadybos žinios būtinos kiekvienam darbuotojui, joje dirbantys žmonės yra labiau linkę elgtis kaip savininkai ir verslininkai nei samdomi darbuotojai. Tokie darbuotojai jaučiasi atsakingi už įsipareigojimų vykdymą, dalijasi bendra vadybos filosofija ir bendrauja ta pačia kalba“, – savo patirtimi dalijasi pašnekovė.
Ne aukščiausi organizacijos vadovai, o iniciatyvūs, savarankiški ir kompetentingi vadybininkai organizuoja ir įgyvendina svarbiausius projektus.
Be to, pastebimas ne tik augantis vadybinių, bet ir teisinių žinių poreikis. Ypač naudingu įmonei tampa tas darbuotojas, kuris yra pasikaustęs tiek vienoje, tiek kitoje srityje – turintis tarpdisciplininių žinių. „Remdamasis 10-ies metų savo, kaip verslo konsultanto, patirtimi, galiu pasakyti, jog verslo ir teisės dalykų junginys yra be galo naudingas, nes norint suvokti savo ir kitų veiklą, pavyzdžiui, konsultuoti, suprasti teisines problemas ir jų išsprendimo galimybes, perprasti verslo veiklos kūrimo procesų rizikas ir galimybes yra reikalingas vadybinis ir teisinis raštingumas. Teisiškai pasikaustęs vadybininkas visada išlošia“, – teigia prof. R.Skyrius.
VU EF siūlo perspektyvių studijų programą
Atsižvelgdama į jungtines teisės ir vadybos žinias turinčių specialistų poreikį, VU Teisės ir Ekonomikos fakultetų bendruomenė nusprendė įsteigti tarpdisciplininę universitetinę programą „Verslas ir teisė“. Pusė šioje programoje dėstomų disciplinų atiteks vadybos ir ekonomikos sričiai, trečdalis – teisės dalykams, o likusią studijų dalį sudarys bendrieji universitetiniai dalykai, kaip filosofija, užsienio kalbos ir pan.
„Naująją programą pabaigęs jaunuolis bus žymiai geriau pasirengęs dirbti verslo sferoje ir jam reikės mažiau teisininkų pagalbos, o jeigu ir prireiks, tai nebus problemų su teisininkais kalbėtis bei operatyviai spręsti iškilusias problemas“, – atkreipia dėmesį prof. R.Lazutka. Jo teigimu, plataus profilio universitetinės studijos šiandien suteikia didesnes galimybes ieškoti savęs profesinėje veikloje.
„Pasirinkus labai specializuotą profesiją yra rizika sunkiau susirasti darbą, o įgijus jungtinius verslo ir teisės pagrindus, susirasti darbą bus žymiai lengviau todėl, kad egzistuoja didelė darbo vietų pasiūla bei nuolatinė cirkuliacija – pastoviai yra kuriamos naujos darbo vietos. Taigi, darbo laukas, kuriame gali dirbti būsimas absolventas, yra labai platus, o jau karjeros siekimas priklausys tik nuo asmens ambicijų, užsispyrimo bei užsibrėžtų tikslų siekimo“, – įsitikinęs prof. R.Lazutka.
I pakopos studijas baigę absolventai toliau galės tęsti vadybos ir ekonomikos magistrantūros studijas, o tie, kurie nuspręs savo žinias gilinti teisės srityje, po vienerių metų išlyginamųjų studijų turės galimybę stoti į Teisės fakulteto siūlomą magistrantūrą bei gauti pilnavertį teisininko diplomą.
Daugiau apie „Verslo ir teisės“ studijų programą galite sužinoti čia.