Nesunaikinti pažymėjimai tampa prieinami net žiniasklaidai – internete galima rasti nuotraukų, kuriose užfiksuota dešimtys studentų pažymėjimų.
Prieš porą savaičių Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) pateikė ieškinį Vilniaus universiteto studentų atstovybei (VU SA) dėl daugiau nei 30 tūkst. negrąžintų studentų pažymėjimų. Bendra ieškinio suma sudaro daugiau nei 540 tūkst. Lt.
Suabejojo pažymėjimų saugojimu
Svarbiausią universitete ar kolegijoje studijuojančio asmens dokumentą Lietuvos studento pažymėjimą (LSP) išduoda nacionalinės studentų savivaldos organizacijos – LSAS ir Lietuvos studentų sąjunga (LSS). Jos yra įregistruotos Asmens duomenų valdytojų valstybės registre, mat disponuoja jaunuolių asmens duomenimis.
Vilnietis Vytautas Valentinavičius, beje, pats dirbantis LSS projektų vadovu ir socialinės integracijos koordinatoriumi, VDAI prašo ištirti, ar šios organizacijos, tvarkydamos asmens duomenis ir juos perduodamos bankams bei kitiems duomenų tvarkytojams, nepažeidžia Asmens duomenų apsaugos įstatymo.
Švietimo ir mokslo ministro įsakyme nurodyta, kad pažymėjimus išduodančios organizacijos tvarko griežtą LSP blankų gavimo, išdavimo ir naudojimo apskaitą. Studentai, baigę arba nutraukę studijas, juos privalo grąžinti platintojui. Grąžintus ar netinkamus naudoti LSP saugo platintojas ir sunaikina dalyvaujant ministerijos atstovui, taip pat reikia surašyti sunaikinimo aktą.
Organizacijų registravimo duomenyse nurodytas duomenų saugojimo terminas – iki 6 metų, tačiau esą neaišku, ar jie saugomi tinkamai ir neperduodami tvarkyti registre neįregistruotiems subjektams.
LSS, pratęsdama LSP galiojmą, bendradarbiauja su „Swedbank”, tačiau registravimo duomenyse esą nenurodyta, kad sąjunga teikia, o bankas gauna studentų asmens duomenis.
Inspekcija taip pat prašoma ištirti, ar abi organizacijos tinkamai naikina grąžintus arba negaliojančius pažymėjimus. V.Valentinavičiaus žiniomis, jie nėra naikinami teisės aktų nustatyta tvarka. Dar daugiau – LSS būstinėje esą laikomi nesunaikinti pažymėjimai, neužtikrinama jų apsauga, atitinkami asmenys neinformuoti raštu apie atsakomybę dėl duomenų tvarkymo.
„Kyla abejonių, ar pasibaigus asmens duomenų tvarkymo laikotarpiui jie tinkamai saugomi ir sustabdomi jų tvarkymo veiksmai, išskyrus saugojimą; ar šie duomenys nėra naudojami rinkodaros arba kitiems galimai neteisėtiems tikslams; ar asmens duomenys saugomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau nei to reikia“, – klausiama skunde.
Nebestudijuoja, bet LSS laiškus tebegauna
Savo nerimą skundo autorius pagrindžia neseniai vieno studento (pavardė redakcijai žinoma) LSS atsiųstu laišku.
„Aš jau ne studentas. Jei atėmėte pažymėjimą, savo spamo nesiuntinėkite“, – griežtu tonu, tekstą dar pasodrinęs necenzūriniais žodžiais, nesiųsti reklaminių pranešimų pareikalavo vaikinas.
V.Valentinavičius taip pat priminė, kad liepos pradžioje LSAS kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl 2005-2010 metais VU SA esą negrąžintų daugiau nei 30 tūkst. studentų pažymėjimų. Bendra ieškinio suma sudaro daugiau nei 540 tūkst. Lt.
Beje, teismas skundą, kurį VU SA pavadino viešųjų ryšių akcija, netrukus atmetė.
„Beveik trejus metus vyko intensyvios net trijų kadencijų vadovų derybos, kurias pernai nutarta spręsti sudarant kelias sutartis, tačiau dabartinio VU SA prezidento Armino Varanausko ir šešėlinio organizacijos vadovo Artūro Šalčio nekompetencija verčia LSAS imtis kraštutinių priemonių – reikalauti visų sutartinių prievolių įvykdymo“, – pranešime spaudai buvo cituojamas LSAS prezidentas Vilius Morkūnas.
Pasak organizacijos, prieš metus sudaryti keli tarpusavyje susitarimai turėjo išspręsti finansinius nesutarimus. Bet vėlesni VU SA vadovų veiksmai esą prasilenkė su garbingo elgesio normomis. Rasti kompromiso esą nepadėjo ir vėlesnės derybos.
Grąžintus pažymėjimus saugo dėžėse
Anksčiau šioje srityje dirbusio 15min.lt pašnekovo teigimu, pažymėjimai kas metus ar porą naikinami, būna surašomas specialus aktas. Kaip dažnai ir kada tiksliai naikinti dokumentus, nenustatyta. LSS pažymėjimus iki šios procedūros saugo dėžėse specialioje patalpoje. Ji esą visą laiką būna užrakinta, o patekti į vidų gali tik atsakingi asmenys.
Tiek išduodant, tiek surenkant pažymėjimus vedama griežta apskaita. Pašnekovas, prašęs neminėti pavardės, patikino, kad speciali komisija pažymėjimus patikrina ir prieš naikinimą – privaloma juos perskaičiuoti, sulyginti su duomenų baze. Tai būna užfiksuota pasirašytuose raštuose.
Jo žodžiais, tikrinama ir kaip pažymėjimai saugomi studentų atstovybėse, kurios po mokslo metų surinktus pažymėjimus privalo perduoti LSS ar LSAS.
„Bet tai yra silpniausia grandis. Dažnai būdavo atvejų, kad pažymėjimai gulėdavo kur nors stalčiuje ar ant stalo. Kartą viena atstovybė kraustėsi ir rado nuo 2000-ųjų likusių pažymėjimų. Jie, žinoma, buvo apskaityti ir sunaikinti. Reikia užsiimti švietėjiška veikla. Kai kurias atstovybes jau išmokėme pažymėjimus laikyti tvarkingai. Deja, ten žmonių kaita didelė, taigi visko pasitaiko. Bet tokių, kaip aprašytas VU SA atvejis, nėra buvę“, – kalbėjo 15min.lt pašnekovas.
Tuo tarpu studentų asmens duomenys kaupiami LSP informacinėje sistemoje, kurioje nefiksuojama, ar asmuo jau baigė studijas. Dabar joje esama apie 130 tūkst. registruotų vartotojų. Taisyklėse esą aiškiai nurodyta, kad asmuo gali pasirinkti, kokia forma gauti informaciją apie taikomas nuolaidas, arba jos iškart ar bet kada vėliau atsisakyti. Tuomet pavyktų išvengti ir nereikalingų reklaminių žinučių.
