Štai todėl būsimieji inžinierių darbdaviai – šalies agroverslo lyderiai būsimiesiems Aleksandro Stulginskio universiteto inžinieriams jau nuo šių metų įsteigė solidžias skatinamąsias stipendijas, į kurias gali pretenduoti tiek valstybės finansuojamas studijų vietas gavę jaunuoliai, tiek mokantys už studijas patys.
Agroverslo įmonės „Konekesko“ Žemės ūkio technikos departamento direktorius Virginijus Apšega prognozuoja, kad situacijai nesikeičiant, ne tik darbininkų, bet ir inžinierių netolimoje ateityje darbdaviai bus priversti ieškoti užsienio šalyse. Todėl, V. Apšegos nuomone, būtinos skubios pertvarkos tiek šalies bendrojo lavinimo mokyklų programose, tiek profesinio orientavimo srityje. „Inžinerija yra ne tik darbo rinkoje perspektyvi profesija, bet ir ypatingą žmogaus mąstymą formuojanti sritis, leidžianti rasti optimalų sprendimą versle, moksle ir netgi politikoje“, - teigia pašnekovas.
„Iš tiesų inžinieriai mąsto kitaip nei daugelis žmonių. Mes įsivaizduojame, kad bet koks gyvenimiškas procesas vyksta tam tikrame „mazge“, sudarytame iš įvairiausio dydžio ir formų detalių. Tad kartais pakanka pareguliuoti vos mažą įsivaizduojamą ratuką, kad įsibėgėtų visas mechanizmas. Tarkime, automobilio pavarų dėžėje vieni procesai pagreitinami, kiti sulėtinami, ir taip sukuriama labai didelė jėga. Šiuo metu savo įmonėje esu atsakingas už žemės ūkio technikos pardavimus ir serviso paslaugų organizavimą. Tad „įjungęs“ inžinerinį mąstymą, sprendžiu, kokius darbo proceso etapus tikslinga suaktyvinti, kokius sulėtinti, kad gautum norimą rezultatą. Politikoje lygiai taip pat sukasi dideli ir maži „ratukai“, kurių judėjimo trajektorijas bei jėgą inžinierius gali įvertinti, remdamasis fizikos dėsniais“, - inžinerinio mąstymo specifiką komentuoja V. Apšega.
Jis pats augina du sūnus, kuriems, teigia, nuolat kartojantis, jog žmogus, įgijęs inžinerinį išsilavinimą ir gebantis komunikuoti keliomis užsienio kalbomis, darbo rinkoje visada jausis saugus.
V. Apšega pasakoja, kad šiuo metu darbdaviams surasti gerų inžinierių yra didžiulė problema. Ypač – darbui regionuose. Nors, pasak jo, išmintingai mąstant, Lietuvos regionai turint gerą darbą yra puiki vieta šeimoms gyventi bei auginti vaikus.
„Agroversle inžinierių trūksta ypatingai. Lietuvoje esame apie 10 stambių įmonių ir apie 100 smulkiųjų, prekiaujančių žemės ūkio technika bei teikiančių serviso paslaugas. Ir, tenka pripažinti, labiau nei dėl klientų konkuruojame dėl inžinerijos specialistų. Geras inžinierius bet kurioje įmonė šiandien tikrai uždirba gerai, nes toks specialistas sukuria pridėtinę vertę. Mūsų atveju, jei ūkininkui sugenda traktorius, o atvykęs specialistas sugeba greitai nustatyti gedimo priežastį, vadinasi, ir klientas patenkintas, kad technika nesustojo, ir įmonės autoritetas bei pajamos auga“, - dėsto V. Apšega pastebėdamas, kad tokiam specialistui tikrai netenka galvoti apie emigraciją ir didesnį uždarbį svetur.
Pašnekovas skaičiuoja, kad įmonėje „Konekesko“ šiuo metu dirba 85 darbuotojai. 50 proc. jų – Aleksandro Stulginskio universiteto absolventai inžinieriai, todėl nuo ateinančių mokslo metų įmonė pažangiausiems šios universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto studentams įsteigė tikslines stipendijas.
„Į šiuolaikišką žemės ūkio techniką integruojama vis daugiau naujovų. Todėl mums reikalingi specialistai, kurie išmano ne tik tik mechniką, bet ir IT sistemas. Ir belieka apgailestauti, jog inžineriją renkasi vis mažiau ir mažiau abiturientų. Šią tendenciją pastebime ne tik mes, bet ir aukštosios mokyklos. Tikėtina todėl, kad moksleiviai nepasitiki savo jėgomis, mano, kad bus labai sunku mokytis. Tai tiesa. Pats esu baigęs Aleksandro Stulginskio universitetą ir tikrai teko labai daug laiko praleisti prie vadovėlių kremtant aukštąją matematiką, fiziką. Naktį plaudamas indus restorane, o dieną paskaitose snūduriuodamas, diplomą gal ir gali „išspausti“, bet ne inžinerijos krypties mokslų. Mūsų bendrojo lavinimo mokyklos, ypač regionuose, deja, neparengia abiturientų taip, kad šie drąsiai galėtų kibti į aukštosios matematikos universitetines studijas. Darbo reikalais man nuolat tenka buvoti žemės ūkio techniką gaminančiose gamyklose Vokietijoje. Ten inžinieriaus specialybė – prestižinė. Tačiau jai vaikai pradedami rengti jau nuo darželio, nuo kūrybinio konstravimo užsiėmimų pradinėse klasėse. Pas mus tokio sisteminio ugdymo, deja, nėra“, - apgailestauja pašnekovas.
Todėl, pasak jo, ir nestebina, kodėl į Lietuvos darbo rinką kasmet įsilieja vis mažiau universitetinį išsilavinimą įgijusių inžinierių. „Deja, „ant bangos“ tebėra teisė, vadyba. Vadybos, mano galva, apskritai turėtų būti mokomasi antrosios pakopos, t.y. magistrantūros studijų metu, kai jau įgyta bazinė specialybė. Juk negali tas pats žmogus profesionaliai nusimanyti ir apie elektros lemputes, ir apie traktorius“, - ironizuoja pašnekovas.
Atsakydamas į klausimą, ar pasibaigus ES paramai žemės ūkio technikai įsigyti, agroverslo situacija nesikeis ir inžinieriai šiame sektoriuje išliks paklausūs, pašnekovas teigia, kad galbūt techniką ūkininkai tuomet keis ne kas 7 - 8 metus, o kas 10 metų, tačiau tokiu atveju padaugės jos remonto darbų. „Net ir ištikus ekonominėms krizėms, neapsėtų laukų lietuviai juk nelaikytų. Vadinasi, visada bus reikalinga dirbanti technika, taigi ir ją prižiūrintys inžinieriai“, - neabejoja V. Apšega, pastebėdamas, kad įmonė „Konekesko“ prekiauja ne tik užsienine technika, bet ir žemės ūkiui skirtomis Utenoje, įmonėje „Umega Group“, gaminamomis priekabomis, kurias labai vertina ne tik mūsiškiai, bet ir kaimyninių Estijos bei Latvijos šalių ūkininkai. „Šias priekabas taip pat sukūrė ne kas kitas, o Lietuvos inžinieriai. O tai dar vienas įrodymas, kad jiems darbo apstu visur“, - reziumuoja V. Apšega.
Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Žemės ūkio inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas DOMEIKA:
Lotyniškas žodis „inžinierius“ lietuviškai reiškia „gebėjimas, išradingumas“. ASU Žemės ūkio inžinerijos fakultetas ir turi tokį tikslą - parengti gebantį, kritiškai mąstantį, kuriantį, mokantį dirbti komandoje inžinierių žemės ūkiui. Žemės ūkis – specifinis sektorius ir ASU yra vienintelis universitetas šalyje, rengiantis inžinierius būtent jam. Per 72 fakulteto gyvavimo metus sukaupta didžiulės patirties bei išleista daugiau kaip 11 tūkstančių profesionalų, kurie dirbo ar sėkmingai tebedirba pagal įgytą išsilavinimą.
Pastaruoju metu žemės ūkio technika ir technologijos vystosi neįtikėtinai sparčiai: tikslusis ir sumanusis ūkininkavimas, automatinis žemės ūkio mašinų valdymas ir robotai, draugiškos aplinkai ir energiją tausojančios technologijos - visa tai atsispindi siūlomose studijuoti inžinerijos ir technologijų mokslų studijų programose. Nėra abejonių, kad taip sparčiai vystantis žemės ūkio technikai ir technologijoms, žemės ūkio inžinierių poreikis darbo rinkoje tik didės. Tenka dažnai bendrauti su įvairių žemės ūkio įmonių vadovais ir nuolat girdėti: „duokite man inžinierių“, „duokite man technologą“. Tad visi mūsų studentai darbdavių yra „išgraibstomi“ dar studijų metais. Ir tai nestebina, nes ASU sukurta moderni materialinė studijų bazė, puiki akademinė aplinka, studentai turi galimybę semestrą ar visus studijų metus studijuoti pasirinktinai viename iš daugiau kaip 90 užsienio universitetų. Tarptautiniai ekspertai yra labai gerai įvertinę ASU inžinerijos ir technologijų mokslų studijų programas. Ir visa tai sukurta tam, kad rengtume šiuolaikinius, darbo rinkoje paklausius žemės ūkio inžinerijos specialistus.
