Po antradienį vykusios valdančiųjų politinės tarybos planuota, kad trečiadienį vyriausybėje vėl bus pratęstos derybos su švietimo darbuotojų profsąjungų atstovais.
Šie reikalauja, kad jau nuo šių metų rugsėjo būtų atsisakyta per sunkmetį atsiradusių vadinamųjų žirklių, kurios leidžia švietimo darbuotojams už tą patį darbą nustatyti nevienodą atlyginimą.
Tam papildomai prireiktų apie 17 mln. eurų, o tai pareikalautų peržiūrėti šių metų šalies biudžetą.
Po politinės tarybos posėdžio premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad vos prieš du mėnesius Seimo patvirtintas biudžetas nebus peržiūrimas. Vyriausybė siūlo atlyginimų didinimui skirti apie 5 mln. litų.
E.Jesinas : vyriausybė mus mulkina
Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos vadovas Eugenijus Jesinas teigė, kad streikuojantys švietimo įstaigų darbuotojai yra nusiteikę ryžtingai ir kaltino vyriausybę išsisukinėjimu.
„Skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, kad bus rasti papildomi 5 mln. eurų. Tai – mulkinimas, nes apie šiuos pinigus švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė kalbėjo dar prieš Naujuosius metus. Šiais pinigais buvo žadama padidinti mokytojų atlyginimus 1,5 proc., o ikimokyklinių įstaigų darbuotojų – 5 proc.“, – tvirtino E.Jesinas.
Jis taip pat apgailestavo, kad su vyriausybe nepavyksta susitarti pasirašyti įsipareigojimus, pagal kuriuos ir būtų didinami atlyginimai. Esą kol kas visi pokalbiai baigiasi tik žodiniais pažadais.
E.Jesinas teigė turintis duomenų, kad antradienį streikavo 301 švietimo įstaiga. Savo ruožtu Švietimo ir mokslo ministerija skelbė, kad į streiką įsijungę apie 230 įstaigų.
Vilniaus licėjus streikuoti atsisakė
„Šis streikas – nereikalingas, nes vien atlyginimų padidinimas nieko neišspręs. Švietimo problemos – kur kas sudėtingesnės, daugialypės“, – įsitikinęs Vilniaus licėjaus vadovas Saulius Jurkevičius.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad mokytojų atlyginimai nėra fiksuoti ir pirmiausia priklauso nuo jų darbo krūvio. Be to, iki šiol nieko nepadaryta, kad darbo krūvio paskirstymas būtų tolygesnis. Mokyklų ir mokytojų situacija didžiuosiuose miestuose ir provincijoje labai skiriasi ir mokinių skaičiumi, ir darbo krūviais, ir atlyginimų dydžiu.
„Kai matai visų šių problemų visumą, supranti, kad streikai situacijos nepakeis. O kai bandoma kalbėti apibendrintai, pasakoma daug netiesos ir klaidinama visuomenė“, – svarstė S.Jurkevičius.
Vienos geriausių Lietuvos mokyklų vadovas teigė, kad jo vadovaujami pedagogai dėl darbo krūvių nesiskundžia, nes tai leidžia gauti ir neblogas algas.
Kur kas daugiau problemų – provincijos mokyklose, kur mokinių mažai, todėl mokytojų krūviai – menki, o tai ir kerta per atlyginimus.
Pasak S.Jurkevičiaus, mokytojai, kurių krūvis per savaitę – 36 valandos, ir jie dar turi papildomos veiklos – vadovauja klasėms ir turi užsiėmimų po pamokų, uždirba apie 900 eurų, atskaičius mokesčius.
Pritaria streiko reikalavimams
Elektrėnų Ąžuolyno progimnazija streikuoja. Tam turėjo įtakos ir tai, kad čia istorijos mokytoju dirba vienas Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovų Andrius Jurgelevičius.
„Mes sutinkame su profesinės sąjungos reikalavimais – atkurti mokytojų atlyginimus, kokie buvo iki sunkmečio, ir sumažinti mokinių skaičių klasėse. Tai leistų mokykloje turėti daugiau klasių ir gauti didesnį finansavimą“, – tvirtino mokyklos direktorės pavaduotoja Odeta Kanapkienė.
Jei istorijos mokytojams toks darbo krūvis nepriimtinas, jie išeina iš darbo arba ieškosi papildomo uždarbio – važinėja dirbti į aplinkinių kaimų mokyklas, – sakė O.Kanapkienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad kiekvienais metais mokinių mokykloje sumažėja maždaug 30, tačiau pastaruoju metu gelbsti tai, kad pernai atsirado keturios pradinės klasės. Tai suteikė galimybes gauti ir papildomų pinigų.
Pasak O.Kanapkienės, šiuo metu mokykloje dirbanti tikybos mokytoja, turinti metodininkės kategoriją ir 35,8 savaitines valandas, uždirba 900 eurų, neatskaičius mokesčių.
Istorijos mokytoja, turinti 15 valandų darbo krūvį per savaitę, gauna 402 eurus, neatskaičius mokesčių. Daugiau pamokų ji tikėtis šioje mokykloje nebegali, nes čia dirba trys istorijos mokytojai, kuriems ir paskirstytas visas istorijos pamokų krūvis.
„Jei istorijos mokytojams toks darbo krūvis nepriimtinas, jie išeina iš darbo arba ieškosi papildomo uždarbio – važinėja dirbti į aplinkinių kaimų mokyklas. Užsiėmimų būreliuose istorijos mokytojams susiorganizuoti sudėtinga, kadangi ministerija kiekvienai klasei skiria tik dvi valandas neformaliam ugdymui, o vaikai dažniausiai nori lankyti sporto, dailės arba muzikos būrelius“, – kalbėjo O.Kanapkienė.
Mokinių saugumu rūpinasi streiko komitetas
Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazija irgi streikuoja. Tačiau jos direktorius Robertas Ežerskis pagal streiko nuostatas streikuoti negali ir kasdien privalo pasirodyti darbe.
Mokytojai oficialiai nedirba, o streiko komiteto nariai privalo užtikrinti mokinių saugumą. Jei mokiniai ateina į mokyklą, jiems pamokos nevedamos, bet jie užimami – rodomi mokomieji filmai, organizuojamos konsultacijos.
R.Ežerskio manymu, mokytojų atlyginimų padidinimas keliais procentais darbo užmokesčio ir kitų švietimo problemų neišspręs: „Mokytojai turėtų gauti orų atlyginimą, o visą švietimą derėtų pertvarkyti iš esmės.“
Kalbėdamas apie spręstinas problemas, direktorius paminėjo atlyginimą už mokytojų pavadavimus. Anksčiau, jei mokytojai dėl tam tikrų priežasčių vieni kitus pavaduodavo, jiems už tai nebūdavo atlyginama. Dabar Švietimo ir mokslo ministerija tam neprieštarauja, bet ir neskiria papildomai lėšų. Mokyklų vadovai privalo patys prasimanyti pinigų. Kadangi nė vienai mokyklai lėšos per kraštus nebyra, tai mokytojai už kolegų pavadavimus nieko ir negauna. Jei pedagogai išvyksta į komandiruotes arba mokymus, jų pamokos tiesiog nevyksta.
Pasak R.Ežerskio, šiuo metu beveik visi jo vadovaujamos mokyklos mokytojai dirba visu krūviu, uždirbdami apie 700 eurų, atskaičius mokesčius.
Direktorius pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais mokykloje mokinių nemažėja. Stabilus ir mokytojų kolektyvas.
Streikuoti negali, nes profsąjungoms nepriklauso
Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija negalėtų streikuoti, net jei ir labai norėtų, nes šios mokyklos kolektyvo nariai nepriklauso nė vienai švietimo darbuotojų profsąjungai.
Paklaustas, ar gimnazijai nieko netrūksta, jos direktorius Arūnas Rimkus nusijuokė: „Jei žmogus suvalgo penkias dešreles ir sako, kad iki visiškos laimės norėtų dar dviejų, tai, ko gero, kažko trūksta. Bet labai skųstis mes negalėtume – mokinių turime pakankamai, nes šiemet pavyko surinkti net šešias pirmokų klases, o mokytojai turi didelius krūvius, gauna dar ir priedus už gimnazijos klases. Kita vertus, juk mokytojų darbo tikslas – pasiekti gerų mokinių mokymosi rezultatų, kad būtų puikiai išlaikyti egzaminai ir pasiruošta įstoti į aukštąsias mokyklas.“
Prieš dešimt metų labai stigo anglų kalbos mokytojų, o dabar direktorius kiekvienais metais sulaukia maždaug dešimties paklausimų dėl galimybės dėstyti anglų kalbą.
A.Rimkus patvirtino kitų savo kolegų nuogąstavimus, kad mokinių skaičius kasmet Jonavos rajone ir jo mokyklose mažėja, o laisvų etatų mokytojams neatsiranda, net jei dalis pedagogų ir išeina į pensiją. Šiuo metu J.Ralio gimnazijoje taip pat nėra nė vieno laisvo mokytojo etato.
Kalbėdamas apie galimybes jauniems mokytojams, baigusiems Lietuvos edukologijos universitetą arba kitas aukštąsias mokyklas, susirasti darbą pagal specialybę, A.Rimkus pastebėjo, jog daugelis tų, kurie galėtų dirbti mokytojais, įsidarbina kitur, nes rasti mokytojo darbą šiuo metu itin sunku.
Prieš dešimt metų labai stigo anglų kalbos mokytojų, o dabar direktorius kiekvienais metais sulaukia maždaug dešimties paklausimų dėl galimybės dėstyti anglų kalbą, bet nieko paguodžiančio pažadėti negali – visi etatai užimti. Tačiau, A.Rimkaus turimomis žiniomis, artimiausiu metu labai stigs gamtos mokslų mokytojų.
Kai prieš metus J.Ralio gimnazijai teko ieškoti biologijos mokytojų, buvo sulaukta tik keturių pretendentų. Šiuo metu vienas biologijos mokytojas važinėja į gimnaziją iš Kauno. Panaši situacija ir kitose Lietuvos mokyklose.
