Tokie apdovanojimai Lietuvoje rengiami jau penktus metus iš eilės. Jaunuosius mokslų daktarus sveikinusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad šis konkursas telkia mokslo jaunimą, atskleidžia veržlią mintį ir skatina iniciatyvą.
Pasak prezidentės, mokslo ir žinių visuomenė – pati geriausia mūsų šalies perspektyva, galinti užtikrinti ir modernios ekonomikos augimą, ir brandžią visuomenę.
LJMS Tarybos narė ir konkurso organizatorė dr. Vilma Petrikaitė pasidžiaugė, kad Geriausių disertacijų konkursas jau tapo gražia tradicija. „Visiškas atsitiktinumas, tačiau kaip tik šiandien Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga švenčia savo aštuntąjį gimtadienį. Galime pasidžiaugti, kad tokia graži šventė, kaip Geriausių disertacijų konkursas, simboliškai parodo, dėl ko Sąjunga egzistuoja, ko siekia“, – teigė V. Petrikaitė. – Mūsų sąjungos vizija skelbia, kad Lietuvos mokslininkai gali būti pasaulinio lygio mokslo elitas. Ši mintis dažnai skambėjo ir disertacijų vertinimo posėdžių metu. Kiekvienais metais antrajame etape darbus vertinantys užsienio mokslininkai pastebi, kad yra Lietuvoje labai gabių jaunųjų mokslininkų, kurių darbai drąsiai gali konkuruoti su užsienio mokslininkų darbais. Mes siekiame, kad tokių aukšto lygio mokslininkų būtų kuo daugiau ir tikimės, kad jie dirbs Lietuvoje.“
Nuo pat LJMS konkurso „Geriausios disertacijos“ pradžios šią idėją palaikantis DnB NORD bankas įsteigė 5000 litų apdovanojimą už geriausią humanitarinių ir socialinių mokslų sričių disertaciją. Šis prizas paskirtas Lietuvių kalbos instituto filologui dr. Mindaugui Šinkūnui už disertaciją „XVI–XVII amžiaus Mažosios Lietuvos raštų akcentografija“. Konkurso nugalėtoju fizinių, technologijos ir biomedicinos mokslų srityse tapo Puslaidininkių fizikos instituto fizikas dr. Jan Devenson, apgynęs disertaciją „Trumpabangiai InAs/AlSb kvantiniai kaskadiniai lazeriai“. Trečius metus iš eilės konkursą remianti AB TEO LT, neabejinga mokslui ir švietimui, jam įsteigė 5000 litų premiją.
Antrus metu iš eilės įsteigta ir papildoma nominacija – geriausiai disertacijai aplinkosaugos tematika. Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, dirbanti EP aplinkosaugos komitete, aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos mokslo daktarei Dainai Kliaugaitei už disertaciją „Veiksnių, sąlygojančių lengvaisiais naftos produktais užterštų nuotekų valymą naudojant biologiškai aktyvuotą sorbentą, tyrimas“ įteikė 1000 Lt piniginį prizą, žurnalo „National Geographic“ prenumeratą ir kvietimą apsilankyti Europos Parlamente.
Šiais metais rėmėjų būrį papildė UAB „DocLogix“ – elektroninių dokumentų ir procesų valdymo sprendimų gamintojas, aktyviai palaikantis jaunųjų mokslininkų iniciatyvą, siekiantis didinti jų motyvaciją vykdyti mokslinę veiklą bei prisidedantis prie mokslo ir švietimo kokybės gerinimo.
Iškilmių metu pagerbti ir kiti į antrą konkurso etapą atrinkti jaunieji mokslų daktarai. Tai fizikai Gediminas Molis (VU/PFI) ir Donatas Narbutis (VU), matematikė Jurgita Židanavičiūtė (VGTU), informatikė Indrė Žliobaitė (VU), filologė Eglė Žilinskaitė (VU) bei komunikacijos ir informacijos kryptyje disertaciją apsigynęs Vytautas Michelkevičius (VU). Visiems laureatams iškilmių metu įteikti LJMS diplomai ir pažintinio žurnalo GEO prenumeratos.
Net šešios į kitą atrankos etapą patekusios disertacijos buvo parengtos Vilniaus universitete, po vieną – Vilniaus Gedimino technikos universitete ir Vytauto Didžiojo universitete.
Pretendentai į Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) apdovanojimus už geriausias 2010 metais Lietuvoje apgintas disertacijas paaiškėjo balandžio 9 d. pirmojo atrankos etapo vertinimo komisijos posėdyje. Iš viso konkursui buvo pasiūlyta daugiau nei septyniasdešimt disertacijų, todėl atrinkti darbus, iš kurių antrajame etape bus išrinkti patys geriausi, buvo sunkus uždavinys: vertintojai daugiau kaip mėnesį skaitė ir vertino individualiai, paskui visą dieną diskutavo bendrame komisijos posėdyje.
Vertinimo komisiją sudarė aktyvūs Lietuvos mokslininkai, po daktaro laipsnio įgijimo paskelbę reikšmingų publikacijų. Dalis komisijos narių savo daktaro disertacijas yra apgynę ir mokslinį darbą dirba užsienyje, tačiau stengiasi palaikyti ryšius su Lietuvos akademine bendruomene, kiti tęsia aktyvią mokslinę veiklą gimtinėje.
Teikti siūlymus galėjo LJMS nariai ir visi Lietuvos mokslininkai bei doktorantai. Renkant geriausius darbus buvo atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip mokslinių tyrimų svarba ir vertė, tyrimų metodologijos efektyvumas ir naujumas, išvadų pagrįstumas, disertacijos originalumas. Didelis dėmesys buvo skiriamas disertacijos tema publikuotų darbų kokybei, atliktų tyrimų svarbai tarptautiniu lygiu. Itin sunkus uždavinys teko antro etapo vertintojams, kurie turėjo atrinkti pačius geriausius darbus iš gana skirtingų tarpusavyje disertacijų. Ekspertai stebėjosi daugelio jų aukšta kokybe ir konkurencingumu su užsienio darbais.
Geriausių disertacijų autoriai bus kviečiami tapti kitų metų konkurso vertintojų komisijos nariais.
