Jau dvidešimtus metus į Plutiškių gimnazijoje dirbanti fizinio ugdymo mokytoja Alma Urbštienė prisipažįsta, kad šios kaimo vietovės mokiniai – nuostabūs. Jie aktyviai įsitraukia į fizines veiklas, tačiau kartu mokytoja pastebi, kad į mokyklą ateina vis daugiau antsvorio turinčių vaikų.
Ar galite nors dieną pabūti be mobiliųjų telefonų?
Nereikėtų neigti, kad prie to prisideda ir išmaniosios technologijos. Pažiūrėkime, kaip tėvai mažus vaikus nuramina, lengviausia jiems paduoti telefoną į rankas“, – kalba mokytoja.
Kad vaikai pamiltų sportą ir įprastų prie nuolatinės fizinės veiklos, kūno kultūros mokytoja nuolat suka galvą, kaip kuo labiau sudominti vaikus. „Kiekvienais metais kažką įdomaus organizuojame: esame ir baidarėmis plaukę, ir dviračių žygius organizavę. Tik ateina rugsėjis ir galvoji, kaip vaikus nustebinti ir kaip kažką kitokio pasiūlyti“, – pasakoja A. Urbšienė.
Būtent taip mokytojai kilo mintis kartu su mokykla organizuoti žygius be telefonų, kuriuose vaikai atitrūktų nuo virtualaus pasaulio ir pasinertų į tikrą gamtą. „Tikriausiai kiekvienas mokytojas yra paklausęs mokinių – ar jūs galite vieną dieną praleisti be mobiliųjų telefonų“, – kaip užgimė „nemobilių žygių“ idėja, pasakojo mokytoja.
Plutiškių gimnazijos direktorė Irena Kašauskienė pridėjo, kad nemobilių žygių organizavimą paskatino ne tik noras, kad vaikai būtų fiziškai aktyvesni, bet ir siekis, kad mokiniai bendrautų daugiau tarpusavyje.
Į žygį – visa mokykla kartu
Nemobilūs žygiai tapo nepamokinės veiklos, kuriai galima skirti apie 10 dienų per mokslo metus, dalimi. Į vieną kartą per metus vykstantį renginį įtraukiami visi – nuo pirmos iki dvyliktos klasių – moksleiviai.
„Kadangi esame sutarę, kad nepamokinės veiklos dienos bus visai mokyklai, todėl ir veiklas organizuojame, kad jos tiktų įvairaus amžiaus vaikams“, – teigia I. Kašauskienė.
Prie nemobilaus žygio organizavimo prisijungia skirtingų dalykų mokytojai. Kartais jau prieš išeidami į vieną dieną trunkantį žygį mokiniai gauna užduotis, ką jiems reikėtų nuveikti žygio metu, pavyzdžiui, stebėti tam tikros rūšies medžius, paukščius, kuo daugiau užfiksuoti, įsiminti, pabendrauti. Grįžę po žygio jie turi paruošti pristatymą pagal gautą užduotį.
Vėliau visi mokyklos mokiniai susirenka į vieną vietą ir pristato, ką pavyko užfiksuoti žygio metu. Vieni pristatymui pasitelkia matematikos žinias, kiti – biologijos, geografijos, lietuvių kalbos ir literatūros, o kas paruošia su gamta susijusią dainą. Kas žygio metu suskaičiuoja medžių rūšis, kas pasitelkę geografijos žinias pristato gamtos objektų koordinates, kas į žygį pasižiūri iš istorinės pusės ir primena apie partizanų judėjimą.
Padeda užmegzti ryšį
„Per patį žygį įveikiame apie 16–18 km. Einame neskubėdami, kad vaikai turėtų laiko atidžiai stebėti gamtą, bendrauti tarpusavyje. Taip pat pasistengiame, kad žygio metu vaikai sutiktų miškininką ar ūkininką, kurie daugiau papasakotų apie gamtoje matomus augalus, vabzdžius, gyvūnus ar gamtos reiškinius“, – kalba direktorė.
I. Kašauskienė akcentuoja, kad ne mažiau nei fizinis aktyvumas nemobilaus žygio metu yra svarbus mokinių tarpusavio ryšio kūrimas.
Būtent ir parengiame užduotėles taip, kad, pavyzdžiui, jaunesni mokiniai galėtų klausti vyresniųjų, jau turinčių tam tikrų žinių. Pastebime, kaip ir tarp bendraklasių žygio metu vyksta bendravimas. Nors viskas prasideda nuo užduočių, iš tiesų vaikai žygio metu pradeda kalbėtis, tarp jų atsiranda gilesnis ryšys“, – pastebi mokyklos vadovė.
Naujų ugdymo metodų taikymą, mokymąsi nestandartinėse erdvėse skatina ir ES fondų finansuojamos priemonės – „Kokybės krepšelis“, „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“ ir kt.
