Ar žino šiandienos moksleiviai, ką kuria Lietuvos universitetai? Ar turime kuo didžiuotis?
KTU gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis: Ne, moksleiviai beveik nieko nežino apie universitetų mokslą.
Moksleivių nedomina, ką sukuria, atranda, išranda kasmet milijonus mokslui išleidžiantys universitetai. Moksleivius domina, ką sukuria, atranda, išranda konkretus žmogus, mokslininkas. Kaip jis tai padaro? Kaip ir kur gimsta idėjos? O gal jos vagiamos? Kuo tas mokslininkas skiriasi, pavyzdžiui, nuo verslininko, gydytojo, aktoriaus? Moksleiviai nežino, kiek mokslininkas turi būti inžinierius ir kiek inžinierius turi būti mokslininkas. Moksleiviai nežino, ar jis profesorius todėl, kad mokslininkas, ar todėl, kad dėstytojas. Kiek jame dėstytojo, kiek jame mokslininko? Moksleiviai nežino, kaip tampama mokslininku, kaip mokykloje mokėsi mokslininkas, ko mokėsi, kas jam mokykloje patiko, kas jam nepatiko, ką jis ignoravo, o į ką gilinosi daugiau nei mokykla vertė.
Moksleiviai nežino, kas yra to mokslininko veiklos motyvai: garbė? pinigai? pomėgis kurti, išrasti? Moksleiviai nežino, kiek iš mokslo galima užsidirbti, prasigyventi.
Moksleiviai turėtų matyti ir suprasti, kokie menki ir primityvūs yra kai kurie bakalauriniai, magistriniai, daktariniai darbai, bet moksleiviai turėtų matyti ir aukštumas, kurias pasiekia kai kurių darbų autoriai.
Moksleiviai nežino, kaip einama nuo bakalaurinio prie magistrinio, nuo magistrinio prie mokslų daktaro darbo, lygmens. Moksleiviai turėtų matyti ir suprasti, kokie menki ir primityvūs yra kai kurie bakalauriniai, magistriniai, daktariniai darbai, bet moksleiviai turėtų matyti ir aukštumas, kurias pasiekia kai kurių darbų autoriai.
Moksleiviai mato ir supranta, kad kai kurie „mokslininkai“ yra nemokšos karjeristai. Kai kurie yra šeimos klanų ataugos, tiesiog kenkiantys mokslo įvaizdžiui. Kai kurie „moksliniai“ darbai daro gėdą mokslininkų bendrijai. Moksleiviai supranta, kad mokslininkų bendruomenė kai kada panaši į sektą, kuri nedrįsta viešai kritikuoti savo narių. Moksleiviai supranta, kad mokslininkų bendruomenė (ne tik Lietuvoje...) kai kada pati apdovanoja savo narius, nors visuomenė to nedarytų...
Ką daryti, kad nežinomybės skraistė prasivertų?
B.Burgis: Visų pirma, žinoma, mokslo rezultatai turi būti tokie, kad apie juos neišvengiamai sužinotų ne tik moksleiviai, bet ir visi gyventojai. Kai į kosmosą pakeliamas palydovas, tai visi supranta, kad kažkas jį sukūrė. Jei gatvėmis riedėtų mūsų elektromobiliai, tai visi suprastų, kad tai mokslo rezultatas. „iPad“ įtaiso reklamuoti nereikia – pirkėjų eilės laukia naujo gaminio. Ką, be palydovo, per pastarąjį dešimtmetį sukūrė mūsų mokslininkai? Lazerius? Vaistus? Dažus? Unikalią švietimo sistemą? Originalų gydymo būdą? Kitokią statybinę medžiagą? Originalų principą žiniatinkliui? Tegu atsako kiekvieno fakulteto vadovai, ir mes turėsime ką pateikti visuomenei.
Visų pirma, žinoma, mokslo rezultatai turi būti tokie, kad apie juos neišvengiamai sužinotų ne tik moksleiviai, bet ir visi gyventojai
Antra, tuo turi rūpintis patys mokslininkai. Mokslininkas turi būti (bent šiek tiek...) ir mokslo populiarintojas. Kai KTU mokslininkas per TV parodo metalą „su atmintimi“, KTU mokslas ir tas mokslininkas yra gerai pristatomas. O kai mokslininkas išrenkamas Mokslų akademijos nariu, bet niekas negali pasakyti, koks gi tas jo mokslas, – labai blogai.
KTU gimnazija turi tokią problemą: ar mes turime kviesti mokslininką pas save, ar mes turime „įsiprašyti“ į mokslininko laboratoriją, ar jis pats, mokslininkas, turėtų parodyti norą bendrauti su gimnazistais? Vienas mokslininkas net įsižeidė dėl pasiūlymo ateiti į gimnaziją. Be reikalo. Matyt, nemoka papasakoti, parodyti, matyt, nemato savo darbų tęsinio... O gal ir to mokslo nėra?
Trečia, turi būti universiteto tarnyba, kuri visuomenei pristatinėtų iškiliausius mokslininkus. Įvairiomis progomis (ne tik jubiliejinėmis...) ir įvairiai: ką tas mokslininkas sukūrė? kuo jis kitoks nei kiti? koks jo kelias į mokslą? kaip jis gyvena (buitis, kelionės, pomėgiai, vaikai...)?
Išvalius mokslą nuo dumblo, išmetus iš mokslo nemokšas karjeristus, padidinus dėmesį tikriems mokslininkams, jau ne žmonės, o mokslo rezultatai reklamuotų mokslą.
Ketvirta, iškiliausi mokslininkai turėtų turėti išskirtinę padėtį visuomenėje. Seimo nariai turi, o mokslininkai neturi. O kas Valstybei svarbesni? Graudu, kai mokslininkas meta savo mokslą ir nueina į valdžią. Matyt, nieko vertas tas jo mokslas arba nieko vertas visuomenės, valdžios požiūris į mokslą.
Apibendrinant reikia pasakyti – tikram mokslui didelės reklamos nereikia. Žolė ir pro asfaltą prasikala. Išvalius mokslą nuo dumblo, išmetus iš mokslo nemokšas karjeristus, padidinus dėmesį tikriems mokslininkams, jau ne žmonės, o mokslo rezultatai reklamuotų mokslą.
Kauno technologijos universitetas (KTU) 2014 m. vasario 25 d. rengia debatus „Aukštojo mokslo finansavimo alternatyvos“. Debatų partneriai – www.15min.lt, Lietuvos studentų sąjunga, Lietuvos universitetų rektorių konferencija ir LR švietimo ir mokslo ministerija.
Renginys bus transliuojamas naujienų portale www.15min.lt. Stebėtojai klausimus debatų dalyviams galės užduoti tiesiogiai. Daugiau informacijos apie debatus „Aukštojo mokslo finansavimo alternatyvos“ galite rasti Facebook paskyroje „Debatai: aukštojo mokslo finansavimo alternatyvos “.
