VDU, įgyvendindamas Vyriausybės ir Seimo suplanuotą universitetų tinklo pertvarką Lietuvoje, šių metų pradžioje prisijungė Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Lietuvos edukologijos universitetus (LEU). Aukštoji mokykla, anot J.Augučio, persitvarkydama dorojasi su trimis problemomis.
„Trys problemos yra, kurias reikia išspręsti ir kurias sprendžiam. Viena buvo sutvarkyti infrastruktūrą [...], dalis lėšų ėjo į infrastruktūrą. Iš vienos pusės, jos yra per daug susijungus, iš kitos pusės, ją reikia pritaikyti šiuolaikinėms reikmėms, nes ten daug kas apleista. Šitą klausimą išsprendė Vyriausybė“, – viešėdamas 15min studijoje teigė VDU rektorius, pridurdamas, kad Švietimo akademijos pastatas renovuojamas, fakultetai telkiami po vienu stogu, ilgainiui jų bus mažiau.
„Antras klausimas, kuris irgi susijęs su finansais – tam tikros biudžetinės lėšos, kurios reikalingos jungiantis. Atlieka ir nemažai žmonių – reikalingos išeitinės, susijungia daug programų į vieną, sumažėja krūvis dėstytojams. Labai nesinori dėl to jungimosi išmesti iš sistemos gerų mokslų daktarų“, – teigė J.Augutis.
Pasak jo, VDU, turėdamas pakankamai finansų, viso krūvio neturintiems darbuotojams galėtų sudaryti sąlygas vystyti mokslinius tyrimus.
„Ir trečias, apie kurį visi kalba, tai yra bendruomenių sujungimas. Nežiūrint to, kad mes labai daug pastangų dėjome pradžioje, lygtai pačios bendruomenės su tuo sutiko, bet neslėpsiu, problemų čia irgi kyla – ir pavadinimuose, ir kaip tą traktuoti“, – kalbėjo rektorius.
Nors Seimas ir Vyriausybė numatė daugiau universitetų pertvarkų (planuota, kad Mykolo Romerio universitetas prisijungs prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Šiaulių universitetas – prie Vilniaus universiteto, o Lietuvos sporto universitetas prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto), iki šiol apsijungė tik minėti VDU, ASU ir LEU. J.Augučio įsitikinimu, to pakanka.
Nebėra didelio reikalo, bent jau universitetų sektoriuje, kažką daryti.
„Nebėra didelio reikalo, bent jau universitetų sektoriuje, kažką daryti, nebent regioniniai universitetai – jų klausimą išspręsti. Bet juos ne uždaryti reikia, o padėti jiems. Šiaip šitie universitetai – Vilniaus universitetas, VDU, KTU, Vilniaus Gedimino technikos universitetas yra susitvarkę. Na, galbūt Mykolo Romerio universitetas turėtų surasti savo vietą“, – svarstė rektorius.
Nenorą prisijungti išreiškęs Lietuvos sporto universitetas, J.Augučio manymu, autonomiškai galėtų veikti ir toliau. A.Lašas tam paprieštaravo.
„Aš suprantu bendruomenės norą išlaikyti, pavyzdžiui, Sporto universitetą. Bet ten fakulteto dydžio reikalas“, – teigė jis.
A.Lašo įsitikinimu, universitetų Lietuvoje turėtų būti mažiau, jie turi ieškoti tarpdisciplininių jungčių. Taip esą aukštosios mokyklos taps stipresnės ir galės išsaugoti ne tokias populiarias studijų sritis.
Dviejų – na gerai, dviejų su puse, trijų – universitetų Lietuvoje pilnai pakanka.
„Dviejų – na gerai, dviejų su puse, trijų – universitetų Lietuvoje pilnai pakanka. Jeigu mes norim realiai stabilizuoti sistemą, kad neišsibarstę būtų universitetai, kad ne mažiukai, o būtų dideli ir matomi.
Jeigu jis mažas, nepajėgs išlaikyti mažų sričių. Jis yra tiesiog per kūdas. Mes dabar per mažai lašinio turim, kad galėtumėm realiai palaikyti tas mažesnes sritis, kurios nėra rentabilios, bet yra pamatinės mokslui, pamatinės studijoms. Telkimės į didelius vienetus, kurie duos ir matomumą ir daugiau raumenų“, – kalbėjo KTU fakulteto dekanas.
Birželio 29-ąją Seimas priėmė nutarimą, pagal kurį Lietuvoje turėtų likti du klasikiniai plačios aprėpties universitetai Vilniuje ir Kaune. Nurodyta, kad šiuose miestuose taip pat galėtų veikti profiliniai technologijos, sveikatos mokslų ir menų universitetai.
Nutarimu nustatoma išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose universitetinio mokslo centrus, kurie gali būti kitų universitetų padaliniai.
Tuomet Seimas atsisakė įvardyti, kurie iš šiuo metu veikiančių 14-os universitetų turėtų susijungti.
Platesnė A.Lašo ir J.Augučio diskusija ne tik apie universitetų pertvarką Lietuvoje, bet ir jų autonomiją bei vienybę – vaizdo įraše: