Už laisvę mokiniams rinktis
Bene daugiausia diskusijų kelia musulmonų sunitų tikybos pamokos, kurias, kaip vieną iš dorinio ugdymo variantų, rinktis galės tiek pirmokai, tiek dvyliktokai.
Vabalninkietė tikybos mokytoja Sigutė Sakalauskienė teigė, jog tokia naujiena jos nenustebino.
Aš į tai labai tolerantiškai žiūriu ir esu už laisvę mokiniams rinktis, kodėl gi ne?“ – sakė ji.
Jeigu neprieštarauja įstatymams...
Reformatų tikybos vaikus mokantis Biržų evangelikų reformatų parapijos klebonas Rimas Mikalauskas sakė, kad „iš tiesų čia – jokia naujiena“.
„Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, kad Lietuvoje nėra vienos valstybinės religijos, tačiau pripažįstamos devynios tradicinės konfesijos. Viena jų ir yra musulmonų sunitų, ir tai – visų pirma mūsų Lietuvos totorių istorinis ir dvasinis palikimas“, – komentavo dvasininkas.
Anot klebono R.Mikalausko, verta prisiminti, kad vadovaujantis nuo 1995 metų veikiančiu Lietuvos religinių bendrijų ir bendruomenių Įstatymu, prie šių tradicinių konfesijų buvo pridėtos valstybės pripažinimą gavusios Seimo sprendimu tikėjimo išpažinimo bendruomenės: evangelikai sekmininkai, evangelikai baptistai bei adventistai.
„O gal yra dar daugiau? Šiuo metu tiksliai pasakyti negaliu, tačiau faktiškai jos įgijo tas pačias teises, kaip ir tradicinės. Viena tokių teisių yra laisvai dėstyti savo išpažinimą valstybinėse mokyklose“, – sakė klebonas.
Pasak jo, šiandien tikybos pamokas gali turėti virš dvylikos įvairių išpažinimų. Dauguma jų – krikščioniški: katalikų, stačiatikių, sentikių ir evangelikų, bet yra trys nekrikščioniškos: karaimų, judėjų ir minėtoji musulmonų sunitų.
Vietoj rusų kalbos – latvių?
Nemažai diskutuojama, ar verta iš pamokų tvarkaraščio išstumti rusų kalbą, mat norima praplėsti užsienio kalbų sąrašą ispanų, lenkų, ukrainiečių kalbomis.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Eugenijus Januševičius mano, jog, galbūt, biržiečiams mokiniams aktualiausia būtų kaimynų latvių kalba. Rajone yra viena latvių kalbos mokytoja, ir tai, pasak pašnekovo, jau būtų gera pradžia. Teoriškai gal būtų, kas galėtų mokyti ukrainiečių kalbos, nes Biržuose gyvena nemažai ukrainiečių, gal tarp jų netgi yra pedagogų, tačiau norint vesti ukrainiečių kalbos pamokas, reikia gerai mokėti ir lietuvių kalbą.
„Lenkų kalba aktualesnė Vilniaus kraštui“, – pridūrė E.Januševičius.
Populiarėja vokiečių kalba
Biržų „Saulės“ gimnazijos direktorius Marius Skardžius pastebi, jog nuo naujų mokslo metų gimnazijoje padidėjo vokiečių kalbos populiarumas. Rečiausiai pasirenkama prancūzų kalba, tačiau mokinių, besimokančių rusų kalbos, dar yra nemažai.
„Gal dėl to, kad tėvams ši kalba gerai žinoma, gal jie kažkiek padeda mokantis namuose?“ – spėliojo direktorius.
Jis į diskusijas, ar reikia iš pamokų tvarkaraščio išmesti rusų kalbą, tikino nesileisiantis. „Nemanau, kad šiuo atveju mano komentaras bus objektyvus. Turiu savo nuomonę, bet nenoriu jos išsakyti“, – sakė M.Skardžius.
Bėdą išspręstų pedagogų perkvalifikavimas
Vicemerė Audronė Garšvaitė, kuruojanti švietimą, mano, jog bėdą išspręsti padėtų pedagogų persikvalifikavimas.
Tačiau ji pripažįsta, kad didžioji dalis pedagogų yra vyresnės kartos, todėl nauji iššūkiai jiems būtų įveikiami sunkiau.
„Rusų kalbą mokyklose reikia eliminuoti vien dėl moralinių dalykų. Man, asmeniškai, pačiai nebesinori jos klausyti“, – kalbėjo A.Garšvaitė.
Bus ir daugiau naujovių
Nacionalinė švietimo agentūra informuoja ir apie kitas švietimo naujoves. Pavyzdžiui, mokiniai galės rinktis filosofiją ir netgi laikyti šio dalyko valstybinį brandos egzaminą. Taip pat atsiras naujas ekonomikos ir verslumo, inžinerinės technologijos brandos egzaminas, vienuoliktokai, kaip pasirenkamąjį dalyką, galės mokytis astronomijos. Menų šaka pasipildys menų istorijos, medijų meno ir taikomųjų technologijų pamokomis.
Planuojama, kad bus įvesta gyvenimo įgūdžių programa, kuri skirta pradinėms ir pagrindinėms klasėms. Taip pat pradinukai, planuojama, vietoj pasaulio pažinimo turės mokytis net du visuomeninio ugdymo ir gamtos mokslų dalykus.
Ta pati „panelė“, tik kita, gražesnė, „suknelė“
E.Januševičius pabrėžia, kad kol kas pokyčiai dar nėra įteisinti ir nėra tiksliai įvardinta, kada tai bus.
„Tie nauji dalykai... Jie nėra naujiena, nes buvo integruoti į vienų ar kitų dalykų pamokas, pavyzdžiui, astronomija buvo integruota fizikos pamokose, o išgyvenimo pamokos – civilinės saugos užsiėmimuose.
Sutinku su mintimi, kad gali būti taip, kaip toje patarlėje – ta pati „panelė“, tik kita, gražesnė, „suknelė“, paryškintu šriftu „iškelta“ ir tiek“, – svarstė E.Januševičius.
Jis neslepia, kad mokyklos po tokių naujovių įvedimo susidurs su kai kurių dalykų pedagogų trūkumu.
„Pavyzdžiui, kad ir grįžtume prie tos pačios musulmonų tikybos... Neįsivaizduoju, kaip rasti tokio dalyko mokytoją. Mažai tikėtina, kad čia, Biržų krašte, atsirastų tokio dėstomo dalyko poreikis, bet jei ir atsirastų, tada svarstytume, ką daryti“, – mintimis dalinosi E.Januševičius.
Ne tik regionų, bet ir didmiesčių problema Biržų „Saulės“ gimnazijos direktorius M.Skardžius sakė: „Gal ne visada viskas blogai? Reikia iš komforto zonos išeiti. Tiesa, ne viskas, kas ministerijos sukurta, yra pasverta ir pamatuota regionams. Daug ką galime mokyti, bet didžiausia problema – specialistų trūkumas. Nors, kiek teko bendrauti su didmiesčių gimnazijų vadovais, nepasakyčiau, kad bėda neegzistuoja. Ir didžiuosiuose miestuose mokytojų trūksta“.