Pateikiame mokytojo Lino laišką:
„Sveiki, esu ilgametis gimnazijos istorijos mokytojas ir noriu pritarti vieno abituriento kitame naujienų portale išsakytai nuomonei apie egzamine buvusį Jano Matejko paveikslą. Taip, dabar atsidarę internetą nesunkiai galime suprasti, kad tai – Liublino unijos paveikslas, bet abiturientui laikant egzaminą ši vieta išties yra beprotiškai klaidinanti.
Pirmasis šaltinis (A) kalba apie Krėvos uniją, sudarytą Jogailos su Lenkija 1385 metais. Kaip žinia, po metų (1386 metais) jis buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi.
Paveiksle matomas valdovas dar nėra karalius (neturi karūnos), tačiau šalia jo yra kažin kokį raštą turintis senukas. Gal tai bažnyčios atstovas, raštu patvirtinantis karūnavimą? O gal dar koks didikas, dovanojantis valdovui dovaną (juk didžiulė, puošni knyga viduramžiais – kaip prabangus automobilis šiais laikais).
Tai net keli realūs, pagrįsti atsakymai į šį klausimą ir išsirinkti vieną iš jų teisingai egzamino metu – loterija, o ne žinių taikymas.
Tai neabejotinai kelia galimas asociacijas su 1386 metų Jogailos karūnacija. Kaip gali paneigti, kad tai nėra Jogailos vakarėlis su kilmingaisiais prieš karūnaciją?
Dar vienas įdomus epizodas šiame paveiksle – valdovo laikomas iškeltas kryžius, kas taip pat nesunkiai gali kelti asociacijų su LDK krikštu 1387-aisiais, o šalia jo esantis diedukas su knyga gali būti krikščionių pasiuntinys ar koks nors metraštininkas, gyvai aprašantis tokį reikšmingą vienos didžiausių Europos valstybių įvykį.
O gal tai visgi 1579-ųjų Liublino unija, sudaryta Žygimanto Augusto, kai Jogaila jau buvo miręs prieš 135 metų? Tai net keli realūs, pagrįsti atsakymai į šį klausimą ir išsirinkti vieną iš jų teisingai egzamino metu – loterija, o ne žinių taikymas. Kaip ir minėjau, paveikslas neturi jokio realaus kabliuko, už kurio būtų galima užsikabinti ir 100 proc. teigti, kad tai tikrai Žygimantas Augustas ir Liublino unijos ceremonija.
Spausdintoje versijoje valdovas yra vos matomas, visa jo aplinka taip pat nieko 100 proc. aiškaus neparodo, kur vyksta šie įvykiai. Istorijos egzaminą laikantis abiturientas negali žinoti visų dailininkų paveikslų ir visada klausime turi būti palikta kabliukas, už kurio galėtum užsikabinti turėdamas pakankamą žinių bagažą.
Manau, būtų sąžininga, jeigu visi mano paminėti variantai šiame klausime būtų užskaitomi kaip teisingi, nes išsirinkti vieną žiūrint tik į B šaltinį – neįmanoma.
Klausimas būtų buvęs kur kas aiškesnis ir korektiškas, jeigu, pavyzdžiui, šalia paveikslo būtų parašyta įvykių data ar vieta, kur vyksta nupiešti įvykiai arba bent jau nurodyta, kad B ir C šaltiniai kalba apie tą patį įvykį (C šaltinyje kalbama apie Liublino uniją).
Deja, nei vienas iš šių dalykų egzamine nebuvo nurodytas ir tai abiturientams įnešė painiavos. Manau, tai akivaizdi šio egzamino spraga ir korektūros klaida. Tikiuosi, kad visa tai bus išspręsta teisingai ir solidų žinių bagažą turintys istorijos abiturientai nebus nepagrįstai nuskriausti dėl šios egzamino korektūros klaidos.“
