Švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ renginyje, skirtame mokytojams, mokyklų vadovams ir švietimo pagalbos specialistams, visi susirinkę galėjo išgirsti daug įkvepiančių patirčių ir gauti praktinių patarimų apie šiuo metu itin aktualią temą – įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą.
Įtraukiojo ugdymo tikslas yra sukurti švietimo sistemą, kurioje visi mokiniai ir mokinės, nepaisant jų poreikių, galėtų mokytis kartu. Tai naujas požiūris į mokymąsi, todėl kviečia keisti ir įprastus mokymo būdus. Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio Lietuvoje įsigalios švietimo įstatymo pakeitimai, skirti šiam procesui įteisinti. Tačiau reglamentavimo pokyčiai – tik ilgo kelio į įtraukiojo ugdymo praktiką pradžia.
„Kiekvienas mūsų vaikas yra vertybė, nesvarbu, koks jis yra. Turime rūpintis kiekvienu iš jų. Ugdymo kelias nėra lengvas, ypač, kai vaikų yra daug ir jų poreikiai yra skirtingi. Čia į pagalbą ateiną universalus dizainas mokymuisi (UDM) – paradigma, apie kurią labiau kalbėti Lietuvoje pradėjome per pastaruosius keletą metų. Lietuvoje jau yra šioje srityje pažengusių mokyklų, yra ir tokių, kurioms tai yra naujas dalykas. Aš tikiu, kad šita konferencija leis tiek pastiprinti save įtraukiojo ugdymo srityje, tiek pažinti skirtingus vaikus bei jų poreikius“, – atidarydamas reginį sakė LR Šveitimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Ignas Gaižiūnas.
Tuo tarpu daktarė K.Bonawitz, savo pranešime kalbėjusi apie UDM, diferenciaciją, kūrybingumą, lankstumą ir supratimą, neslėpė, kad per pastarąsias dvi savaites, kurias viešėjo Lietuvoje, pastebėjo dėl įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo tvyrantį nerimą.
„Tai natūralu, nes mes nežinome, kaip galėsime patenkinti visų moksleivių poreikius. Laimei, galiu konstatuoti, kad jūs turite labai puikiai veikiančius regioninius įtraukties centrus, o bendrojo ugdymo mokyklose dirba tikri savo srities specialistai – sujungus jėgas, galima pasiekti tikrai puikių rezultatų. Nuo rudens Lietuvoje keičiasi įstatymai, bet tai yra gerokai daugiau – tai yra bazinis žmogiškasis poreikis priklausyti grupei ir būti įtrauktam“, – sakė K.Bonawitz.
Savo pristatyme Batelio universiteto edukologė į pagalbą pasikvietė asistentą Matą, kuris dalį pranešimo išvertė į lietuvių kalbą, taip pat angliškai papasakojo, kad mėgsta gimnastiką, mokytis plaukti, yra gavęs ne vieną apdovanojimą. Dauno sindromą turintis vaikinas, kuris kalba arabų, prancūzų, vokiečių, korėjiečių, kinų, rusų, lietuvių bei anglų kalbomis, taip pat pripažino, jog kartais mokykloje dėl savo negalios sulaukia patyčių ir netgi persekiojimo.
„Mūsų tikslas, kad visi vaikai: tiek Matas, tiek kiti, turintys specialiųjų poreikių, būtų sėkmingai įtraukti į udymosi procesą ir pasiektų geriausių jiems rezultatų“, – viešnia iš JAV. Ji pastebėjo, kad šimtaprocentinis įtraukimas tikrai nėra geriausias atsakymas – tam reikia daug įdirbio, žinių, bandymų ir tiesiog noro suprasti.
Renginyje pranešimus skaitė ir patirtimi taip pat dalinosi, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus specialioji pedagogė Vaida Maziukienė, Kauno Prano Daunio ugdymo centro pradinių klasių mokytoja Laima Buliuolienė, Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos Lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja Renata Bučinskė, Šaulių r. Dubysos aukštupio mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Simona Miškinienė, Šiaulių r. Dubysos aukštupio mokyklos direktorius Vaidas Bacys.
Renginio baigiamuoju akcentu tapo diskusija „Įtraukusis ugdymas ir UDM – tarp naujo ir jau pažįstamo“, kurioje dalyvavo Lietuvos įtraukties švietime centro direktorė Sandra Valantejienė, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Edita Navickienė, Utenos Dauniškio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, anglų kalbos mokytoja metodininkė Inga Tutkienė.
Renginio įrašą galite peržiūrėti čia.
