„Situacija švietimo sistemoje mums kelią nerimą“, – kalbėjo LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Jos manymu, politinės partijos turi aiškiai įsipareigoti, kad iki 2030 m. būtų laipsniškai pasiekti tvarūs švietimo ir mokslo finansavimo siekiai: 6 proc. nuo BVP švietimui, iš jų 2 proc. nuo BVP ikimokykliniam ir pradiniam ugdymui; 3 proc. nuo BVP (įskaitant privataus sektoriaus investicijas) – moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai.
Parlamentarės profesorės Vilijos Targamadzės teigimu, švietimo politika yra vienas esminių gerovės valstybės elementų, tad Nacionalinio susitarimo dėl švietimo idėja yra sveikintina. „Švietimas – tai investicija, o ne „išlaidos“, – pabrėžė profesorė. Ji sakė rengiamame susitarime pasigendanti kokybinių rodiklių: „Turėtume matyti visuminę viziją: kur turime būti 2030-aisiais?“
V.Targamadzė taip pat pabrėžė, kad „finansinė investicija savaime kokybės neduoda“. Kalbėdama apie privačias mokyklas, profesorė sakė, kad „formuojasi nauja sistema sistemoje“. Ar privačios mokyklos turi būti pelno siekiančios organizacijos? Profesorės nuomone, jų veiklą šiuo aspektu pagaliau reikia reglamentuoti.
Ji taip pat akcentavo dramatiškus miesto ir kaimo moksleivių rezultatų skirtumus. Profesorė griežtai įvertino ir mokyklų pasirengimą diegti įtraukųjį ugdymą: „Įtraukiajam ugdymui nepasirengta. Mokytojams iššaus visi saugikliai, pamatysite“, – prognozavo V.Targamadzė.
Pasak jos, visoms parlamentinėms partijoms būtina susitarti dėl konkrečių tikslų ir jų pasiekimo, antraip susitarimas bus netvarus. „Ruošiamame susitarime yra daug neatsakytų klausimų ir nekonkretumo. Pavyzdžiui, dėl socialinės atskirties mažinimo ir lygių galimybių švietime, privačių ir valstybinių mokyklų santykio, nevalstybinių mokyklų statuso ir panašiai“, – sako V.Targamadzė. Į socialdemokratų pasiūlymus šiais klausimais esą nenorima atsižvelgti.
Socialdemokratų partijos pirmininkė V.Blinkevičiūtė pažymi, kad Lietuva švietimui skiria gerokai mažiau lėšų nei Europos Sąjungos vidurkis, o pagal švietimui skiriamus pinigus mūsų šalis stipriai atsilieka tiek nuo Estijos, tiek nuo Latvijos.
„Švietimo politikoje būtinas esminis proveržis. Kokybiškas valstybinis darželis ar mokykla turi būti vienodai prieinami visiems Lietuvoje gyvenantiems vaikams, nepriklausomai nei nuo gyvenamosios vietos, nei nuo tėvų pajamų. Lietuvoje toli gražu dar taip nėra“, – teigia V.Blinkevičiūtė.
Tuo metu Akmenės vicemeras T.Martinaitis akcentuoja praktines problemas švietime: mokytojų, švietimo pagalbos specialistų trūkumą, Tūkstantmečio mokyklų programos neaiškumą, švietimo tinklo pertvarkos ir regioninės politikos sąsajas. „Turėtume kalbėti apie daug didesnį finansavimą, jaunų pedagogų pritraukimą. Susitarimas dėl švietimo be galo svarbus regioninėms savivaldybėms. Galėtume užtikrintai važiuoti į priekį“, – kalbėjo vicemeras.
Sykiu jis pabrėžė, kad reikėtų dar labiau „atrišti rankas“ savivaldybėms. Jo įsitikinimu, būtina plėtoti bendradarbiavimą regioniniu mastu, pavyzdžiui, organizuojant moksleivių pavėžėjimą.
T.Martinaitis taip pat pasidalijo džiaugsmu dėl to, kad, nepaisant didelio spaudimo, savivaldybei pavyko išvengti ikimokyklinio ugdymo įstaigų „optimizavimo“ (skaičiaus mažinimo): „Išgyvenome, išlikome, negalim atsidžiaugti“.
Primename, kad naujausiais Eurostato duomenimis, Lietuva 2019 m. švietimui skyrė 4,6 proc. BVP. Tai kiek mažiau nei ES vidurkis (4,7 proc. BVP), tačiau stipriai atsiliekame tiek nuo Estijos (6 proc. BVP), tiek nuo Latvijos (5,8 proc. BVP). Be to, nevienodai paskirstomos išlaidos. Pagal santykį su BVP Estija gerokai daugiau investuoja į aukštąjį mokslą ir mokymosi pagalbą ir ypač į ikimokyklinį bei pradinį ugdymą. Sekdamos Šiaurės šalių pavyzdžiu, ir Estija, ir Latvija būtent šiai sričiai atseikėja daugiausiai: atitinkamai 2,4 proc. ir 2,3 proc. BVP, o viduriniam lavinimui – atitinkamai 1,5 proc. ir 1,3 proc. BVP.
Lietuva tuo tarpu pagrindines švietimo lėšas paskirsto taip: 1,8 proc. BVP – viduriniam ugdymui ir vos 1 proc. BVP – pradiniam bei ikimokykliniam ugdymui. Europos Sąjungoje mažesnį nuošimtį pastarajai sričiai skiria tik Bulgarija ir Rumunija (po 0,8 proc. BVP).
Susitarimas galios iki 2030-ųjų
Kaip skelbta anksčiau, susitarimas apima daugiau nei dvi dešimtis konkrečių įsipareigojimų švietimo srityje, numatyti siektini sėkmės rodikliai iki 2024-ųjų, 2027-ųjų.
Dokumente be kita ko kalbama apie didesnį savivaldybių savarankiškumą panaudojant švietimo lėšas, siekius integruoti kultūros ir meno priemones į ugdymo procesą, stiprinti profesinį ugdymą, plėsti neformalų švietimo krepšelį skiriant jį darželinukams, galimybes tapti mokytojais kitų profesijų atstovams, taikyti vienodus minimalius stojimo reikalavimus visiems stojantiems ir kt.
Taip pat deramasi įtraukti konkrečius „sėkmės rodiklius“, pavyzdžiui, dėl vienam mokiniui ir studentui tenkančių lėšų didinimo – atitinkamai 2030-aisiais moksleiviui mokykloje ir profesinio mokymo įstaigose būtų sutarta pasiekti 24 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui, studentui – 37 procentus. Tai pat numatoma, jog mokytojų ir dėstytojų atlyginimai turi kilti atitinkamai iki 130 proc. ir 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio iki 2024-ųjų pabaigos.
Susitarimas turėtų galioti iki 2030-ųjų.
