„Kaip ir kiekvienais metais, aukštosiose mokyklose yra prasidėjęs išankstinis priėmimas, kada abiturientai ar kiek anksčiau baigę ir turintys brandos atestatus gali pateikti prašymą stoti į universitetą, pateikti savo pažymius iš vienuoliktos klasės, iš dvyliktos klasės pirmo pusmečio“, – žurnalistams antradienį spaudos konferencijoje sakė J.Augutis.
„Pagal tai galima pasakyti, ar tas žmogus galės studijuoti, žinoma, pagal mūsų mokslo studijų įstatymą, jis turi dar išlaikyti tam tikrą skaičių valstybinių egzaminų. Tai toks planas B, jei susidarytų sunkumai, didelės problemos su valstybinių egzaminų masiniu laikymu, šitas modelis galėtų toliau plėtotis, aišku, universitetai turėtų papildyti kažkokiais priėmimo testavimais ar motyvaciniais pokalbiais“, – pridūrė jis.
Vis dėlto J.Augutis teigia tikintis, jog to neprireiks, o tokia alternatyva – „tik hipotetinis planas“.
„Tą technologiją daugelis pasaulio universitetų jau yra atidirbę labai seniai, aukščiausio lygio universitetuose yra priimami studentai, tiesiogiai nesiremiant vien egzaminais, kurie išlaikyti pačioje mokyklos pabaigoje, yra remiamasi visa istorija, bent paskutinių kelerių metų, studentų pristatytu veiklos aprašymu, motyvaciniu pokalbiu“, – kalbėjo jis.
„Lietuvoje ta diskusija gal šiek tiek pavėluota, bet ji jau yra prasidėjusi“, – teigė VDU rektorius.
Pasak J.Augučio, Vytauto Didžiojo universitetas su karantino iššūkiais susitvarko.
„Labai lengvai perėjo į nuotolines studijas, tvarkaraštis nėra sutrikęs. (...) Galbūt šiek tiek keblumų kyla toms studijų programoms, kurioms reikia daug laboratorinių darbų, bet visa tai galima pakeisti skaitiniais eksperimentais“, – sakė jis.
Jis taip pat teigia, kad universitetui nuotolinis mokymas nėra naujiena, o savo patirtimi dalijamasi ir su mokyklomis.
Lietuvoje nuo kovo 16 dienos paskelbtas karantinas. Jis šiuo metu pratęstas iki balandžio 27 dienos imtinai.
Karantino metu neveikia visos kultūros, švietimo, ugdymo įstaigos, draudžiami masiniai renginiai. Mokslas vyksta nuotoliniu būdu.
